TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teisė į studijas pagal proto kriterijus

2015 11 04 6:00

Žinau istoriją apie paprastą moterį, kuri be galo didžiavosi savo vaiku, šiaip taip išlaikiusiu valstybinius brandos egzaminus. Todėl mylinti mama, vos sudurianti galą su galu, paėmė paskolą ir už ją išleido savo vaiką, šiaip svajojusį būti lietuvišku amerikietiškojo šerifo atitikmeniu, į aukštuosius mokslus.

Išleido į aukštąja vadinamą mokyklą, kurios rektorius garsiai gina demokratijos užtikrintas laisves visiems norintiesiems mokėti už studijas. Iš tiesų – kovoja už aukštosios mokyklos teisę elementariausiai apiplėšinėti tėvus, ne visada labai turtingus, bet norinčius matyti diplomuotus savo vaikus, nors dievulis ar tingėjimo demonas jiems tokios galimybės nenumatė.

Karštligiškas tėvų – ne mokyklas ar gimnazijas baigiančių abiturientų – noras matyti savo vaikus studentais, net nelabai svarbu, kokius mokslus pasirinkusiais, man yra tikriausias vis dar be galo gajus sovietmečio reliktas. Palikimas iš tų laikų, kai darbininkams ir valstiečiams, ypač valstiečiams, nes jiems, badmiriaujantiems derlingose žemėse, net šildomas fabriko cechas su kasdieniu duonos daviniu, ką jau kalbėti apie oda trauktą paprasto klerkučio švariomis rankomis ir pradilusiomis kelnėmis kėdę, atrodė didžiulė šviesi svajonė, skatinanti siųsti savo vaikus „į mokslus“. Nesvarbu, kad paskui tie studentai ir absolventai – „nedamušti inteligentai“ – tapdavo įvairių propagandinių juostų, kaip antai „Šuriko nuotykiai“, apykvailiais herojais, iš kurių šaipydavosi patys valstiečiai ir ypač išaukštintoji darbininkų klasė, neretai kandanti sotesnį duonos kąsnį nei mokytojas, gydytojas ar inžinierius.

Tas karštligiškas norėjimas, kad vaikas būtų „kaip visi“, kad tėvai galėtų didžiuotis juo, studentu, o ne droviai lementi apie pašaukimą būti plataus profilio mechanizatoriumi ar virėju, ta kruopščiai slepiama svajonė, kad atžala galbūt, pamojavusi diplomu, įsitrins į šiltą vietelę, gal net kokioje ministerijoje, verčia krapštyti storas pinigines ir juodai dienai surištus mazgelius, belstis į bankų duris, net imti nevilties pakišą – greituosius kreditus ir brazdintis apie lengviausiai prieinamus universitetus, priimančius ne tik su vos vos išlaikytais valstybiniais egzaminais, bet net ir su neišlaikytais, svarbiausia – pinigus mokėk.

Juokas pro ašaras: Lietuvoje, kurios trys milijonai gyventojų jau yra toks pat mitas, kaip ir Juodojoje jūroje girdyti Vytauto žirgai, oficialiai veikia 47 aukštosios mokyklos – taigi teoriniam milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, kai Europoje šis rodiklis siekia 4,6. Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, šįmet į kai kurias Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti už pinigus buvo priimami jaunuoliai su 0,34 pereinamuoju balu iš galimų 10, vadinasi, neišlaikę nė vieno valstybinio egzamino.

Prezidentės, teikiančios itin minimalistinį iš esmės, bet didelį sąmyšį keliantį siūlymą į aukštosios mokyklos bakalauro studijas priimti tik tuos, kurie ne tik įgijo vidurinį išsilavinimą, bet ir išlaikė nors vieną brandos egzaminą, patarėja Rūta Kačkutė vardija: šiuo metu Lietuvoje yra apie 1800 studijų programų, 32 proc. iš jų šįmet pritraukė 10 ar mažiau studentų, 62 studijų programos nepritraukė nė vieno. Kasmet sukuriama per 100 naujų programų, išsiskiriančių ne kokybe, o įmantriais pavadinimais. Baigusiųjų aukštąsias mokyklas žiniomis nepatenkinti 44 proc. darbdavių, daugiau kaip 50 proc. investuotojų. Net 55 proc. baigusių aukštąsias mokyklas dirba žemesnės kategorijos darbą.

Nepaisant besipiktinančiųjų planuojama pertvarka, pirmiausia – dešimčių aukštųjų mokyklų vadovų, sistema turi būti keičiama, ir kur kas radikaliau. Valstybė privalo apskaičiuoti savo galimybes skirti lėšas aukštosioms mokykloms išlaikyti ir pagaliau, pažvelgusi tiesai į akis, pasakyti, kiek jų – dvi, keturias ar penkias gali remti. Visoms kitoms jau reikia pradėti taikytis su būsimu dienų užbaigimo faktu. Nuo to būtų geriau visiems – šaliai, skatinančiai siekti aukštojo mokslo tik tuos, kurie turi tam pašaukimą, ir padedančiai įgyti realias, ne popierines specialybes tiems, kurie nori imtis darbo, aukštosioms mokykloms, galbūt atgausiančioms dabar iki pažemių sutryptą prestižą, ir net mokslo vyrams, kurie tada pagaliau gautų deramą atlygį už sukauptas žinias, o ne lakstytų per dešimtis tariamų universitetų, bandydami susirinkti vieną padorią algą. Žinoma, jei to būtų verti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"