TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teisėjai, pinigai ir įstatymai

2009 01 15 0:00

Jau senovės Romoje buvo žinomas ir gerbiamas vienas svarbiausių teisės principų - niekas negali būti teisėju savo byloje. Šiuo principu remiasi Vakarų teisė. Tačiau ne Lietuvos. Čia jau senokai diegiamos savos tradicijos.

Štai Seimo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymas ir jo 6 str. 1 dalis reglamentuoja vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimą. Įstatymas sako: "Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse (BPK), Civilinio proceso kodekse (CPK) bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka."

Taigi įstatymas aiškiai nustato tik dvi sąlygas (teisinius pagrindus), kurioms esant teisėjui metų pabaigoje gali būti išmokama vienkartinė priemoka. Tokių sąlygų sąrašas yra baigtinis - jo niekas be paties Seimo negali praplėsti. Šios sąlygos griežtos ir kiekvienam įstatymo skaitytojui suprantamos: pirmoji - viršvalandinis darbas, antroji - darbas poilsio ir švenčių dienomis. Įstatymas labai aiškiai nurodo ir trečią būtiną sąlygą - priemoką teisėjas gali gauti ne už bet kokią papildomą veiklą, bet tik už darbą, kuriuo atliekamos "teisėjo funkcijos, nurodytos BPK, CPK bei kituose įstatymuose". O toks darbas yra tik įstatymuose įvardyti procesiniai veiksmai, pavyzdžiui, įvairūs sankcionavimai. Šiuos procesinius veiksmus, už kuriuos teisėtai gali būti skiriama vienkartinė priemoka, atlieka apylinkės teisėjai.

Tuo metu Teisėjų taryba, vadovaujama pirmininkės Laimos Garnelienės, pernai gruodžio 5 dieną savo nutarimu patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą. Šiuo aprašu Teisėjų taryba pamynė Konstituciją bei įstatymus, ėmėsi Seimo darbo ir savavališkai papildė Teisėjų atlyginimo įstatymą. Aprašo 5 punktas teigia: "Vienkartinė priemoka teisėjams išmokama, jei teisėjai dėl darbo krūvio teisme dirba po darbo valandų, poilsio ar švenčių dienomis, jei dėl procesinių veiksmų atlikimo teisėjai dirba poilsio ar švenčių dienomis pagal teismo administracijos nustatytą grafiką, jei po darbo valandų, poilsio ar švenčių dienomis dalyvauja teismų savivaldos institucijų darbe ar atlieka šių institucijų pavestas užduotis, taip pat vykdant teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas bei tais atvejais, kai kalendoriniais metais teisme dirbo mažiau teisėjų, nei nustatyta teisėjų etatų sąraše."

Taigi Teisėjų taryba, užuot išaiškinusi priemokų išmokėjimo tvarką, pakeitė Seimo įstatymu nustatytas pamatines tokių priemokų sąlygas. Ji nurodė priemokas teisėjams skirti ne tik įstatyme numatytais atvejais, bet ir tuomet, kai "kalendoriniais metais teisme dirbo mažiau teisėjų, nei nustatyta teisėjų etatų sąraše", kai teisėjai "po darbo valandų, poilsio ar švenčių dienomis dalyvauja teismų savivaldos institucijų darbe". Toks sprendimas ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir nesąžiningas.

Teisėjų tarybos nariai, kurie yra teismų pirmininkai, patys priėmė nutarimą, kuriuo remdamiesi krizės metu patys sau išsimokėjo vienkartines priemokas. Kai kurios jų siekė 8 tūkst. litų.

Tai ne pirmas atvejis, kai imamasi teisėjauti savo byloje. Dar neseniai teisėjai kreipdavosi į teismus prašydami priteisti prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu sumažintus atlyginimus. Tokio reikalavimo pagrindu tapo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kuriuo Vyriausybės nutarimai, sumažinę teisėjų atlyginimus, buvo pripažinti antikonstituciniais. Čia būtina priminti, jog KT teisėjų atlyginimai tiesiogiai susieti su Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų atlyginimais: KT teisėjai, beje, jų pačių sprendimu, gauna trečdaliu didesnį atlyginimą nei AT teisėjai.

Taigi pats KT, dar Egidijaus Kūrio vadovautas, pradėjo kurti "lietuvišką" tradiciją - teisėjauti savo bylose. Anas KT sprendimas leido teisėjams nusispjauti į vieną svarbiausių teisės principų. Po jo teisėjai užplūdo teismus, reikalaudami jiems priteisti iš Lietuvos valstybės dideles pinigų sumas. Buvo atvejų, kai galutinių instancijų teisėjai, nagrinėdami kolegų skundus, pripažindavo, jog jie pagrįsti, o vėliau, jau kaip piliečiai, remdamiesi savo pačių priimtais sprendimais, apeliuodami į teismų praktiką, kituose teismuose reikalaudavo priteisti per krizę prarastus pinigus sau patiems.

Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė esąs nusivylęs teismų elgesiu, kai krizės metu išsimokamos priemokos. Tačiau nusivilti, matyt, vertėtų ne tik įstatymus pamynusiais teisėjais, bet ir savo sprendimais, nes visi teismų pirmininkai, neteisėtai pasiskyrę ir paskyrę kitiems priemokas, yra būtent šio prezidento paskirti.

Ar Seimas sutiks su tuo, kad jo konstitucines galias pastaruoju metu vis dažniau perima kiti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"