TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teisiamas mokytojas ar teisingumas?

2015 09 09 6:00

Pastaraisiais metais kalbantis su emigrantais ar jų artimaisiais vis dažniau minima, kad emigracijos priežastis yra ne pinigų ar darbo, bet teisingumo stygius.

Kas pamėgintų tai užginčyti? Aš - tikrai ne, nes Lietuvoje, regis, nebėra institucijos, kuri siektų teisingumo ir jam atstovautų.

Dar nenurimo aistros dėl teismo sprendimo, išteisinusio kaltinamuosius tik todėl, jog tyrėjai neįrodė, prokurorai neva deramai nesuformulavo tos istorinės tiesos, kad Lietuva buvo okupuota, o visuomenė jau springsta nauju akibrokštu, kurį jai pateikė mūsų labai laisvas ir labai nuo tiesos bei teisybės nepriklausomas teismas.

Lietuvos piliečių žudikai buvo išteisinti, užtat nuteistas direktorius, kūręs vieną geriausių Lietuvoje mokyklų, į kurią svajojo patekti ne tik gabiausi moksleiviai, bet ir paiko prestižo besivaikantys nevykėlių tėveliai. Nuteistas direktorius, kuris savo darbe vadovavosi mokyklos bendruomenės laisva valia priimtomis vidaus taisyklėmis ir reikalavo, kad jų laikytųsi kiekvienas į mokyklą priimtas ir su tomis taisyklėmis supažindintas moksleivis. O juk tai - pirmoji pakopa ugdant ne vien žinių prikimštas, bet ir bendruomeniškai-pilietiškai subrendusias asmenybes: išmokus gerbti savo mažosios bendruomenės taisykles, prisiimti asmeninę atsakomybę už duotą žodį, vėliau būna natūralu ir paprasta laikytis visuomenėje veikiančių įstatymų.

Kokio teisingumo galima tikėtis valstybėje, kurioje teisingumą vykdo teisėjas, nežinantis, nemokantis Lietuvos istorijos pagrindų? Ir kaip galima garbingą teisėjo postą patikėti žmogui, kuris, pasirodo, nė nenutuokia, kad mūsų šalies teisėsauga ir teisėtvarka jau kelintus metus rimtai kovoja su rūkymu ir rūkaliais?

Kad ir pavėluotai, bet siūlau nors nuo šiandien prie kiekvieno Kauno teismo pakabinti plakatus, kurie primintų šio miesto teisėjams, jog Lietuvoje nuo šių metų gegužės mėnesio įsigaliojo draudimas rūkyti ar turėti rūkalų jaunesniems nei 18 metų asmenims. Sučiuptiems draudimo pažeidėjams skiriamos baudos nuo 14 iki 28 eurų, už pakartotinį nusižengimą - nuo 28 iki 86 eurų. O jei asmuo jaunesnis negu 16 metų, už jo nusižengimą baudžiami tėvai arba globėjai.

Dar, matyt, vertėtų priminti, kad Kaunas - irgi Lietuva, ir Kaune turėtų galioti Lietuvos įstatymai. To nepaisantiems teisėjams vertėtų skirti nuobaudas, tolygias jų gaunamam atlyginimui. Nes dabar įvyko protu nesuvokiamas „ontrep“ (žemaičiai tuo žodeliu nusako situaciją, kai kas nors virsta aukštyn kojomis): kažkoks „nedasimokęs“ teisėjas už paauglės rūkymą nubaudė ne ją, ne neatsakingus ir vaiko sveikata nesirūpinančius tėvus, o pedagogą, kuris darė tai, ką ir privalėjo daryti pedagogas bei įstaigos vadovas. Direktorius, iš pradžių perspėjęs naujokę, kad moksleiviams draudžiama rūkyti, šiai pažeidus draudimą, baudė ją taip, kaip nustatyta mokyklos taisyklėse.

Jei rūkančią paauglę šiandien būtų sučiupęs policininkas, kišenę būtų pakratę tėveliai. O dabar „kišenę pakratė“ mokyklos vadovas.

Ar tai teisingumas?

Teismas kažin ką vapa apie direktoriaus vykdytą psichologinį smurtą. Žodinį. Neapsimetinėkime, juk bet koks draudimas, net paprasčiausias žodelis „ne“ jau suponuoja tam tikrą psichologinį smurtą. Tačiau ar yra užaugęs žmogus, savo gyvenime neišgirdęs nė vieno „ne“?

Beje, tie vaikai, kurie dėl netinkamo auklėjimo išsiugdo neadekvačią, liguistą reakciją į draudimą, į bet kokį „ne, negalima“, vėliau dažnai ima konfliktuoti su bendruomenės gyvenimo taisyklėmis (kaip, pavyzdžiui, kelių ereliai ar gaideliai) ir įstatymais, tampa nusikaltėliais…

O kaip „smurtavo“ mokyklos vadovas: šaukė, keikėsi, grasino?

Kol direktorius manė turintis reikalą su protaujančia ir logikos argumentus pajėgiančia suprasti mokine, jis kantriai, negailėdamas laiko, vis aiškino nederamą jos elgesio pobūdį, kuris laikytinas nusižengimu, ir to nusižengimo pasekmes – pa(si)šalinimą iš mokyklos. Ir tik įsitikinęs, kad paauglė nepajėgi suvokti proto argumentų, nepajėgi adekvačiai vertinti savo elgesio, pateikė vienintelę teisingą išvadą: mokinė yra nepakaltinama.

Tik taip direktorius galėjo paaiškinti mokyklos bendruomenei, kitiems daugiau kaip 290 moksleivių, kodėl jie visi privalo laikytis mokyklos taisyklių, o ta mokinė - ne. Gal jis turėjo nurodyti kitą „kaltininką“ - „nepakaltinamus“ tėvelius? Bet juk gera mokykla moko gerbti tėvus....

Šiaip ar taip, krikščioniškosios kultūros dvasia ugdytos visuomenės nariai žino, kad viena nuparkusi avis užkrečia visą kaimenę. Žinojo tai ir direktorius. Bet teisėjai, matyt, nebuvo apie tai girdėję.

Todėl ir nuteistas direktorius, kuris mokė mokinius gerbti savo žodį, bendruomenės taisykles ir įstatymus, laikytis kultūrinių tradicijų.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"