TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teisinė demokratinė valstybė

2016 08 12 12:00

Pirmaisiais Nepriklausomybės daug dėmesio buvo skiriama teisinių valstybės ir rinkos ekonomikos veikimo pagrindų sukūrimui. Tada visi suprato, kad remiantis senais totalitarinės sistemos įstatymais negalima sukurti demokratinės visuomenės, užtikrinti žmonių teises.

Šiandien įstatymai ir jų atitikimas nūdienos realioms kažkaip pasidarė ne labai svarbiu dalyku. O gyvenimas juk keičiasi, atsiranda naujų veiklos sričių, naudojami kiti ekonomikos reguliavimo metodai, atsiranda naujos geopolitinės grėsmės, Lietuvoje įsigalioja ES teisės aktai.

Daugelis kontroversiškų sprendimų siejama su rinkimais ir tarpusavio politine kova. Bet jei apsidairyti aplinkui tai arši Maisto ir veterinarijos tarnybos kritika sutampo su ES derybomis su Rusija dėl maisto produktų ekporto ir berods yra Rusijos tarnybų pranešimų inicijuota. Kai tiek daug sutapimų visada pravartu pažvelgti ar tai tėra neatsakingas kai kurių maisto įstaigų darbuotojų nenoras plauti rankas, kas žinant dabartines maisto gamybos technologijas mažai tikėtina, ar tiesiog sąmoningas bandymas išstumti iš rinkos konkurentus Lietuvos gamintojus, sukelti nepasitikėjimą Lietuva. Jau seniai aišku, kad Lietuvos spec. tarnybos paskendusios smulkmenose ir didesnio problemų paveikslo nemato, kaip gi kitaip paaiškinti, kad tiek jėgų yra skiriama kovai su Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, Lietuvos saugumo kūrėju Zigmu Vaišvila.

Jei jau kalbame apie hibridinį karą, tai atrodytų specialiosioms tarnyboms pravartu būtų turėti patariamąją tarybą sudarytą iš Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvių, politinių kalinių, tremtinių, galinčių papasakoti kaip ruošiamos provokacijos, kurstoma viena žmonių grupė prieš kitą. Supažindinti kokiu būdu buvo veikiama prieš Lietuvą gali ir Lietuvos istorikai. Belgai berods net knygą yra išleidę apie tokių metodų naudojimą ES politikoje, tur būt būtų pravartu jei mūsų leidėjai rastų laiko išversti ją į lietuvių kalbą.

Na, o žvelgiant į Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos darbą tai reikia pasakyti, kad jį prižiūri ES tarnybos, todėl jei norima rimtai įvertinti tarnybos veiklos atitikimą ES standartams, tai patikrinimas turi būti daromas būtent atsakingų ES tarnybų. Ir tai reikia kuo greičiau padaryti, siekiant apginti gerą Lietuvos maisto parmonės gamintojų vardą.

Atskleisti tarnybos biurokratinio aparato darbo trūkumai, giminystės ryšiai ribojantys konkurenciją darbo rinkoje iš tiesų yra svarbi problema Lietuvai. Spręsti ją turėtų Konkurencijos tarnyba pateikusi pasiūlymą (jau seniai turėjo pateikti) įvesti nuostatą griežčiau ribojančią giminių ir kitų asmeninais ryšiais susietų asmenų įdarbinimą pavaldžiose tarnybose ir įstaigose.

O skaidrinimo procesą politikai turėtų pradėti nuo savęs, jei prisiminti giminių rangos istoriją Prezidento tarnyboje arba anūko protegavimą į aukštus politinius postus Europos institucijose. Seimo narių statutas turėtų greižčiau apibrėžti ir Seimo nariams padedančių asmenų įdarbinimo ir parinkimo tvarką. Stebina, kad net išryškėjus problemoms niekas net iš opozicijos nerodo noro pateikti tokias teisines iniciatyvas.

Lietuvos Konstitucija numato, kad Seimo nariai negali būti persekiojami už savo išsakytus žodžius, turi teisinę neliečiamybę. Bylos apie prekybą poveikiu ir kratos atliktos Seimo narių kabinetuose diskredituoja šias Konstitucijos nuostatas ir pamina kertinius demokratijos principus. Kiek žmonių Lietuvoje po to eis ginti Seimo?

Seimo vadovybė, o juo labiau Seimo kanceliarija neturi demokratinių įgaliojimų suteikti leidimo vykdyti tokius teisinius veiksmus be Lietuvos žmonių išrinkto Seimo žinios. Seimas savo ruožtu, siekdamas išsklaidyti net šėšelį abejonės, teisėsaugos institucijų prašymu turi turėti procedūras leidžiančias skubiai ir neatideliotinai stabdyti savo narių teisinę neliečiamybę ir leisti teisėsaugos institucijoms patikrinti turimus faktus.

Prekyba poveikiu dabar tapo baugiu žodžiu, bet iš tiesų prekyba poveikiu užsiima visi. Pardavėjai reklamuodami savo prekę, teisininkai siekdami įrodyti savo nuostatas, mokiniai siekdami parodyti savo žinias, mokslininkai įrodinėdami mokslo atradimus – būtent už tai mokamas atlyginimas, rašomi pažymiai. Seimo nariai yra renkami tam, kad atstovautų savo rinkėjų interesus – priimtų įstatymus ir darytų poveikį valstybės institucijoms savo rinkėjų labui, už tai valstybė jiems moka nemenką atlyginimą. Jei tas poveikis daromas tik giminių interesų gynimui, tai rinkėjai turi teisę žinoti apie tai ir per rinkimus išrekšti požiūrį ar toks Seimo narys gali atstovauti jų interesus. O tokia veika traktuojama kaip nusikaltimas tik tada, kad už tą poveikį gaunamas papildomas neteisėtas atlygis.

Bet kaltas tegali būti asmeniškai Seimo narys, o ne visas Seimas. Negalima, kaip tai daroma dabar, sieti nepasitikėjimą pačia demokratine sistema. Todėl tikrai yra nuostabu, kad Lietuvos Konstitucinis teismas ir jo nariai tyli, matydami kaip palaipsniui menkinamos demokratinės institucinės sistemos nuostatos.

Vieno Seimo nario ar net visos politinės frakcijos veiksmai negali būti lemiami priimant sprendimus – Seime yra 141 narys, be to visus įstatymus pasirašo Prezidentas. Jei teigiama, kad Seimas priėmė įstatymą, kuris kaip įtarima buvo prekybos poveikiu rezultatas, taip kodėl jį pasirašė Prezidentas ir ką veikė STT, kuri turi įvertinti įstatymus antikorupciniu požiūriu? Demokratinės sistemos pranašumas prieš totalitarinę sistemą ir yra tai, kad ji apsaugo nuo vieno asmens nuomonės viršenybės prieš demokratines institucijas, būtent nustatydama institucinę sistemą užtikrinančią demokratinę sprendimų kontrolę.

Rusijos politikos analitikams, gyvenantiems nelabai demokratiškos visuomenės sąlygomis, aišku, kad kas betaptų JAV Prezidentu, ten veikianti demokratinė sistema yra stipri ir patikima ir būtent ši sistema nustato subalansuotą sprendimų priėmimo tvarką. Lietuvos jaunieji apžvalgininkai berods skirtumų tarp nedemokratinės ir demokratinės sistemos nesupranta, tad prieš dėstant savo mintis kitiems pravartu būtų jiems iš naujo perskaityti vadovėlius apie tai kas yra demokratinė valstybė.

Lietuvoje kova su korupcija primena vieno asmens politinės reklamos kompaniją ir galima būtų numoti į tai ranka, bet ji diskredituoja valstybę, pamina didžiulį Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo darbą ir tokias tendencijas politikoje reikia stabdyti. Kova su korupcija reiškia demokratinės įstatymų sistemos tobulinimą ir suderinimą su besikeičiančiu pasauliu, bet tai sunkus ir nematomas darbas ir gražių nuotraukų į socialinius tinklus nėra kaip padaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"