TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teisingumo viltis vardu Neringa

2012 05 18 6:00

Ligi šiol vyrauja įsitikinimas, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo, kaip ir vėl tapti įkaite tų, kurie jau ne sykį valdė. Vien apie tai pagalvojus, daug kam nusvyra rankos: dar ištisi ketveri metai - atrajojimas to, kas buvo. Ir vėl - tie patys vaikinai, perėję "alitų", "rubikonų" ir "jangilų" mokyklas. Ir vėl - šešėlinių klanų dominavimas, korupcija, teisingumo trypimas, skurdas, visuotinis bėgimas iš savo valstybės. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?

"Populiarių naujokų, vis iškildavusių per ankstesnius rinkimus, nematyti", - apsižvalgęs konstatuoja politologas Vladimiras Laučius.

Kaip pažiūrėsi. Tokių kaip Arūno Valinsko "prisikėlimo" partija, tikrai nematyti. Bet yra tai, ko negali pagimdyti jokie pinigai ir jokie viešieji ryšiai, - yra Neringa Venckienė.

Ją natūraliai pagimdė pati mūsų tikrovė, ir tai yra išskirtinis šios moters pranašumas. Ji iškilo ten, kur jau, atrodė, nieko nebegali iškilti - kiaurai perpuvusios teisminės krašto valdžios griuvėsiuose. Gindama tvirkinamą brolio dukrelę, Neringa žingsnis po žingsnio priėjo tą ribą, kai net ir visus kelius permatanti teisėja jau nieko nebegalėjo pasiekti. Bet ji nenurimo, tad netrukus prasidėjo žmonių žūtys. Pirmosios dvi aukos buvo iš karto - be jokio teismo - priskirtos Neringos broliui Drąsiui. Kad niekam nekiltų abejonių, nusikaltimo vietoje buvo numestas jo vardu registruotas ginklas. Tačiau po pusmečio buvo rastas ir Drąsiaus kūnas. Dar po dviejų mėnesių, teismo išvakarėse, - pagrindinio pedofilijos bylos kaltinamojo Andriaus Ūso, prieš tai neapdairiai pagrasinusio netylėti. Dar po pusės metų - to teismo, kuriame dirbo Neringa, pirmininko įsūnio lavonas. Kas žudė toliau, jeigu Drąsius Kedys buvo nebegyvas, teisėsauga neatsakė.

"Tai byla - byla žudikė", - mįslingai šypsodamasis paaiškino žinomas prokuroras.

Visa tai vyko tyliai stebint politinei krašto valdžiai. Visi matė, kad valstybėje siautėja kažkokia brutali ir itin įtakinga jėga, bet buvo linkę nesikišti. O tuo metu penkių žūčių fone jau buvo paleista susidorojimo su Neringa mašina. Tas, kas tam dirigavo, buvo tikras, kad ir šį sykį, kaip tai jau ne kartą buvo, pavyks suslėpti galus į vandenį, o tą, kuri ieško teisybės, - sutriuškinti, sukompromituoti ir galiausiai pačią pasodinti į teisiamųjų suolą. Šiuos užmojus pristabdė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau, pasakiusi "a", valstybės vadovė nepasakė "b" - nepasikvietė jos paskirtų teisėsaugos institucijų bei saugumo vadovų ir nepareikalavo, kad būtų mestos visos pajėgos ir pagaliau ištirta, kas slypi už mįslingos žūčių grandinės. Iš to buvo galima padaryti išvadą, kad prezidentė kažką žino ar bent jau nujaučia ir todėl vengia kišti pirštus tarp durų - kaip ir kiti, kurie galėjo daug ką pakeisti.

Šią precedento neturinčią istoriją vainikavo teismų sprendimai grąžinti mergaitę motinai, apie kurią prokurorų surašytame A.Ūso kaltinamajame akte kalbami klaikūs dalykai. Visoje milžiniškus pinigus kainuojančioje ir išskirtines galias turinčioje valstybės teisinėje sistemoje neatsirado instancijos, kuri pasakytų, kad pirmiausia būtina įstatymu nustatytu būdu įvertinti motinos veiksmus ir tik tada jau spręsti mergaitės globos klausimą. Tai galutinai įtikino, kad visa teisminė valdžia tarnauja ne įstatymams ir teisingumui, o toms jėgoms, kurios siekia bet kokia kaina išvengti galimo demaskavimo ir atpildo už savo veiksmus. Tačiau būtent tai perpildė žmonių kantrybės taurę, ir jie ėmė rinktis Garliavoje prie N.Venckienės namų. Taip ši moteris iš kovotojos už savo artimųjų teises virto pasipriešinimo supuvusiai sistemai simboliu. Nepabūgę "patvorinių" etiketės, į Klonio gatvę patraukė ne tik užsigrūdinę signatarai, disidentai ar sovietiniais laikais persekioti kunigai, bet ir nuo politikos ligi šiol atokiau laikęsi menininkai. Tai buvo akivaizdus ženklas, kad tie, kas palaiko Neringą, jau labai gerai suvokia, kokios jėgos siekia ją sugniuždyti.

Taip kad N.Venckienei, net ir to norint, nuo politikos jau nepavyks pabėgti - ta politika pati atėjo į jos namus. Klausimą dabar galima kelti nebent šitaip: ar ši moteris, natūraliai tapusi pasipriešinimo simboliu, sugebės taip pat natūraliai pasinaudoti atsivėrusia galimybe ir padaryti tai, ko iš jos laukia žmonės?

Teoriškai tam yra visos būtinos prielaidos. Yra ir žmogiškosios savybės, tarp kurių ryžtas ir drąsa, ko gero, užima pirmą vietą. Būtent to šiandien ir reikia Lietuvai.

Jeigu Neringa suburtų profesionalią ir principingą komandą ir su ja ateitų į Seimą, tai galėtų iš esmės pakeisti esamą padėtį - jau vien todėl, kad toms iš parlamentinių partijų, kurios linksta į permainas, atsirastų ryžtingas partneris. Nebus alternatyvos, ir vėl regėsime tai, ką jau matome daugelį metų.

Bet didžiausią viltį vis dėlto teiktų tai, ką Neringa galėtų nuveikti teisingumo labui mūsų valstybėje. Kartais net atrodo, kad būtent į tai ją ir stumia likimas.

Turbūt tas, kas stebi įvykius, neras priežasčių suabejoti, kad kovojant su neteisybe šiai moteriai galėtų pristigti ryžto.

P. S. Vis dėlto jie tam ryžosi - vakar anksti ryte, panaudojant jėgą, mergaitė buvo grąžinta sunkių įtarimų slegiamai motinai. Jėga buvo panaudota ne tik prieš besipriešinantį ir klykiantį vaiką, bet ir prieš teisėją N.Venckienę, turinčią Konstitucijos garantuojamą neliečiamybę. Taip gaujos kontroliuojama valstybė peržengė dar vieną esminę ribą.

Tolesnius šios dramos kontūrus nesunku numatyti. Dabar bus siekiama atimti iš N.Venckienės teisėjos imunitetą ir atverti kelius galutiniam susidorojimui. O apie mergaitę po vieno kito visuomenei nuraminti skirto reportažo mes daugiau neišgirsime. Telieka prašyti apvaizdos, kad viską prisimenančio vaiko neištiktų kitų penkių šios istorijos dalyvių likimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"