TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teismai ir lygybė

2013 05 13 5:47

Lygybė prieš įstatymus yra pagrindinis teisinės sistemos principas. Visi žmonės yra lygūs prieš įstatymus, galioja lygybės prezumpcija. Tačiau kas yra lygybė? 

Ar dėstytojas lygiai traktuoja savo studentus, kai jis visiems rašo tą patį pažymį ar kai nustato pažymius, atsižvelgdamas į jų atliktą darbą ir jo kokybę? Šiuo atveju lygybė reikalauja, kad būtų vertinama darbo kokybė, tad to paties pažymio rašymas visiems reikštų nelygų studentų darbo, tad ir pačių studentų, vertinimą. Bet ne visada lengva nustatyti, kokiu aspektu žmones reikia lygiai traktuoti.

Praeitą ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad 2009-ųjų Vyriausybės sprendimas nustatyti sveikatos priežiūros darbuotojams vienodą 38 valandų darbo savaitę prieštarauja įstatymų reikalavimui darbo laiko trukmę diferencijuoti atsižvelgiant į darbuotojų darbe patiriamą protinę ir emocinę įtampą. Esą reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrų kategorijų sveikatos priežiūros darbuotojai patiria didesnę protinę ir emocinę įtampą. Duodama suprasti, kad chirurgai turi teisę į trumpesnę darbo savaitę ir, ko gero, į ilgesnes atostogas negu, tarkime, seselė, kuri prižiūri pacientų švarą.

Savo nutarimu KT patvirtino, kad lygus tarnautojų vertinimas reikalauja atsižvelgti į emocinį ir protinį jų darbo krūvį, kad negalima visus traktuoti taip pat. KT reagavo ir į nevykusį Vyriausybės nutarimą. Valstybė turi reguliuoti ir prižiūrėti darbo rinką, užtikrinti, kad darbininkai nebūtų išnaudojami, gal ir nustatyti minimalų atlyginimą, bet neturi smulkiai nurodinėti darbo valandų ar atostogų trukmės. Tokie klausimai turėtų būti sprendžiami žemesniu, ne valstybės lygiu.

Naujausias nutarimas - ne pirmas kartas, kai KT rodė susirūpinimą daugiau uždirbančių ar kvalifikuotesnių tarnautojų darbo sąlygomis ir atlyginimais. Prieš trejus metus jis priėmė nutarimą, tvirtinantį, jog "netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai" būtų sumažinti taip, kad "atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie ne tokį sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo".

Šis nutarimas kelia abejonių. Ir ne tik dėl to, kad jis labai naudingas patiems KT teisėjams, kurie, be abejo, savo darbą laiko sudėtingu ir aukštos kvalifikacijos. Pirma, neaišku, kodėl uždarbis padaromas pagrindiniu ir bene vieninteliu tarnautojo darbo vertinimo kriterijumi. Jei chirurgams dabar suteikiama teisė į trumpesnę darbo savaitę ir ilgesnes atostogas, kodėl negalima jiems šiek tiek sumažinti atlyginimo arba leisti patiems spręsti, ar dirbti ilgiau, atostogauti mažiau, bet uždirbti daugiau? Mokytojai ir universitetų dėstytojai ne itin daug uždirba, bet jie gauna nepaprastai daug atostogų, o tai didelis pranašumas. Antra, nutardamas, kad labiau kvalifikuotų tarnautojų atlyginimo dydis negali būtų priartintas prie žemesnės kvalifikacijos tarnautojų, KT suriša valstybei rankas ir smulkiai diktuoja algų politiką.

Tokie klausimai kyla ne vien Lietuvoje. Balandžio pradžioje lygybės sumetimais Portugalijos KT nutarė, kad vyriausybės sprendimas panaikinti viešojo sektoriaus darbuotojams ir pensininkams išmokamus 14-uosius mėnesinius atlyginimus ir pensijas prieštarauja Konstitucijai. Esą Konstitucija reikalauja lygiai traktuoti viešojo ir privataus sektorių darbuotojus, todėl negalima apkarpyti tik vienos darbuotojų grupės atlyginimų.

Nutarimas atrodo gana nevykęs. Nereikėtų sugretinti ir sutapatinti darbo viešajame ir privačiame sektoriuose, kur vyrauja skirtingos darbo sąlygos ir atlyginimai. Daugelyje šalių privačiame sektoriuje atsakingesni tarnautojai turi dirbti ilgiau ir intensyviau, juos galima lengviau atleisti iš darbo, bet užtat jų atlyginimai yra gerokai didesni. Valdžios tarnautojai dirba ne taip intensyviai, jų atleisti beveik neįmanoma. Tad vieni žmonės sąmoningai renkasi ilgas darbo valandas, atleidimo pavojų, bet ir didesnį atlyginimą. Kiti, kurie nori ramiau gyventi, tampa valstybės tarnautojais žinodami, kad ir mažiau uždirbs. Kiekvienas darbas turi savo pranašumų ir trūkumų, tad neprotinga, gal net neteisinga juos dirbtinai vienodinti, kaip padarė Portugalijos KT.

Savaitraštis "The Economist" nurodė, kad teismo nutarimas, niveliuojantis viešojo ir privataus sektorių darbuotojų skirtumus, gal nebus vienareikšmiškai naudingas valstybės tarnautojams. Jei jie traktuojami kaip privataus sektoriaus darbuotojai, jų darbo vietos bus ne tokios saugios ir juos bus galima lengviau atleisti.

Portugalijos teismas taip pat nurodė, kad vyriausybės nutarimas solidarumo mokesčiu apmokestinti pensijas, didesnes negu 1350 eurų per mėnesį, dera su Konstitucijos nuostatomis. Nemažai kas manė, kad dėl lygybės teismas reikalaus atšaukti šį mokestį. Nutarimas yra svarbus, nes įteisinama nuostata, jog valdžia turi teisę pensiją mažinti, tad pensininkai neturi teisės į nustatytą pensijos dydį. JAV socialinės apsaugos departamentas, išsiųsdamas vyresnio amžiaus gyventojams pranešimą apie numatomos pensijos dydį, pabrėžia, kad jos dydį nustato įstatymai, kurie jau ne kartą buvo keisti ir gali būti keičiami ateityje.

Lietuvoje galioja kitas pensijų supratimas. 2002-ųjų lapkričio 25 dienos KT nutarime pažymima, kad pensijos gali būti mažinamos išimtiniais atvejais, o sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai. KT nurodė, kad "asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija paskirta bei mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę".

Ir Lietuva, ir Portugalija priklauso Europos Sąjungai, tad įstatymai dėl darbo ir pensijų reguliavimo negali radikaliai skirtis. Tačiau teismai skirtingai interpretuoja įstatymus, pabrėžia vieną ar kitą momentą, dažnai priima prieštaringus sprendimus. Vargu ar galima tai pakeisti, nes į daugelį sudėtingų klausimų nėra vieno teisingo atsakymo. Būtų gerai, kad teismai tai įsisąmonintų ir vengtų priimti kategoriškus, labai saistančius nutarimus, paliktų kuo daugiau galimybių nutarimus pataisyti vėliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"