TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teismo tarėjai: graži iniciatyva ar tik masalas rinkėjams

2016 06 07 6:00

Prieš keletą savaičių Vyriausybė apsisprendė Seimui teikti pasiūlymą dėl pritarimo visuomeninių teismo tarėjų institucijos įvedimui Lietuvoje. Tai galėtų būti gera žinia ir graži iniciatyva, tačiau negalima nepažymėti, kad šiam žingsniui pasirinktas laikas labai jau primena valdančiųjų socialdemokratų rinkimų kampanijos šou elementą.

Iniciatyva įvesti visuomeninių teismo tarėjų instituciją Lietuvoje priklauso greičiau Lietuvos pilietinei visuomenei nei politikams. Ji nebe pirmus metus keliama kaip priemonė siekiant panaikinti didelę takoskyrą tarp teismų ir visuomenės, padaryti pačią visuomenę aktyvia dalimi priimant sprendimus teismuose. Pagal siūlomą koncepciją, visuomenės atstovai, teismo tarėjai lygiomis teisėmis su teisėjais dalyvautų nagrinėjant bylas pirmos instancijos teismuose ir priimtų sprendimus.

Apie tokios iniciatyvos įgyvendinimą daug kalbėta, kai valdžioje buvo konservatoriai bei liberalai, bet tuomet viskas liko vien žodžiai. Panašiai aktyviai šį klausimą kėlė ir socialdemokratai su kitais valdančiosios koalicijos partneriais, tačiau tik baigiantis Seimo bei Vyriausybės kadencijai pagaliau apsisprendė tokį pasiūlymą teikti Seimui.

Gerai, kad pagaliau suvokta, jog teismo tarėjai tik tada taps reikšmingu žingsniu teismų praktikoje, jeigu jie galės dalyvauti rezonansinėse bylose. Iki tol valdžia ir kai kurie teisininkai aktyviai stūmė pasiūlymą šią instituciją įvesti tik bylose, kur kalbama apie ginčus darbo procese, vaikų ar kitus socialinius klausimus. Dalis tokių bylų irgi galėtų kelti visuomenės susidomėjimą, tačiau tik dalis.

Iki šiol visuomenės teismo tarėjų nenorėta prileisti prie korupcinio pobūdžio bylų. Dabar situacija keičiasi į gerą. Teisingumo ministerijos parengtoje koncepcijoje siūloma, kad tarėjai galėtų dalyvauti didelio rezonanso sulaukusiose bylose, kuriose sprendžiamas likimas žmonių, padariusių ne tik korupcinius, bet ir kitokius sunkius nusikaltimus, kalbama apie žalos atlyginimą dėl veiksmų, kuriuos padarė prokurorai, kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teisėjai, taip pat bylose ginant viešąjį interesą.

Be to, kalbama ne apie atsitiktinį teismo tarėjų parinkimą, tai šią instituciją Lietuvoje iš dalies jau diskreditavo sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, pavyzdžiui, kaimynėje Latvijoje. Toks atsitiktinis parinkimas reiškė, kad į teismo posėdžius tik dėl paukščiuko ar priedo prie algos ėjo ir jokio rimtesnio darbo ar kitokio užsiėmimo neturintys asmenys. Tai matydami šios iniciatyvos priešininkai rodė pirštais ir sakė: ar matote, kad ši idėja tėra vien gražūs žodžiai. Esą realybėje viskas yra daug blogiau.

Koncepcijoje, kuriai pritarė Vyriausybė, numatyta, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti ir savanoriškais pagrindais. Tada jie galėtų būti atrinkti konkrečioms byloms. Per vienus metus tas pats asmuo būtų skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Taigi sudaroma galimybė teismo tarėjams ne paviršutiniškai žvelgti į bylas, o į jas gerai įsigilinti.

Koncepcijoje siūloma už tokį darbą tarėjams mokėti apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensaciją pagal bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką. Vadinasi, bus galima pareikalauti teismų tarėjų atsakomybės. Valstybės lėšos neturėtų būti švaistomos atsitiktinių asmenų paviršutinei veiklai.

Tokios koncepcijos įgyvendinimas galėtų būti labai rimtas žingsnis, leidžiantis ir patiems piliečiams būti atsakingiems už teisingumo įgyvendinimą. Žingsnis, kurį taip ilgai delsta žengti. Tačiau ar tikrai norima bent šį kartą tai padaryti?

Daug abejonių dėl to kyla klausant pačių Socialdemokratų partijos atstovų kalbų. Kai Vyriausybės posėdyje finansų viceministras Edmundas Žilevičius iškėlė abejonių dėl galimybių įgyvendinti šią iniciatyvą, motyvuodamas tuo, kad biudžete jis neras tam reikalingų 8 mln. eurų, jį nuramino teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Savo partijos kolegoms ir kitiems valdančiosios koalicijos partneriams jis paaiškino, kad šios iniciatyvos įgyvendinimo būtų galima tikėtis tik apie 2019 metus. Reikia pažymėti, kad tuomet socialdemokratai gali jau nebebūti Vyriausybėje ar bent jau joje neturėti tokios įtakos kaip dabar. Taigi socialdemokratai bando būti geri kitų sąskaita.

Norint Lietuvoje įteisinti tarėjų institutą, po koncepcijos patvirtinimo reikės keisti Konstituciją, kitus galiojančius įstatymus. Pasak J. Bernatonio, Seime svarstomos Konstitucijos pataisos buvo tobulintinos ir neatitinka ministerijos inicijuotos koncepcijos. Taigi, jo teigimu, Seime paskubėta su Konstitucijos pataisa, ją dar teks koreguoti.

Kas po Seimo rinkimų sudarys naują valdančiąją koaliciją, galima tik spėlioti. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokurorų smūgiai gerokai, matyt, pakoreguos ankstesnes prognozes. Todėl piliečiams būtų daug naudingiau girdėti ne socialdemokratų kalbas apie kada nors ateityje, t. y. 2019 metais, galbūt atsirasiantį teisinį pagrindą visuomeninių teismo tarėjų iniciatyvai įvesti, bet visų partijų susitarimą tikrai tai padaryti. Kitaip tokios iniciatyvos tampa panašios į akių dūmimą ir vien norą prieš rinkimus kelti reitingus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"