TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teismų krizė

2012 05 21 5:58

Seniai buvo akivaizdu, kad teisėsauga ir teismai yra silpniausia Lietuvos valdymo grandis. Apskritai Lietuvos teismai yra gana nekompetentingi ir neveiksmingi.

Teismai vilkina ir negeba išspręsti vadinamųjų rezonansinių bylų, dažnai priimami sunkiai suprantami, vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, teisėjai įsivelia į negarbingas ar net nusikalstamas istorijas.

Kurį laiką Lietuvos žmonės buvo linkę gana teigiamai vertinti teismų darbą. Tačiau kantrybė jau išseko - tai aiškiai parodo daugelio, ir ne tik rėksmingųjų, reakcija į Kedžio bylą ir Garliavos dramą.

Algirdas Patackas pasakė, kad įvykiai Garliavoje gali pasibaigti tuo, kuo baigėsi Kalantinės. Vis dažniau dabartiniai Lietuvos teismai lyginami su sovietiniais ir nacių teismais.

Nuo teismų atsiriboja ir dalis atsakingiausių Lietuvos politikų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama Kedytės perdavimo motinai akciją, pabrėžė, kad visos atsakingos institucijos turi ištirti, ar prieš vaiką nebuvo naudota prievarta, įvertinti visas vaiko perdavimo aplinkybes ir perdavimo procedūroje dalyvavusių institucijų veiksmus. Pasigedau bent vieno sakinio, kuriame būtų primenama, kad teismo sprendimai turi būti įgyvendinami.

Nepasitikėjimas teismais tampa rimta problema, nes tai griauna pasitikėjimą ne tik teisėtvarka, bet ir valstybe. Galima ginčytis dėl priežasčių, kurios sukėlė nepasitikėjimą teismais. Teisininkai yra linkę atsakomybę suversti kitiems, būtent žiniasklaidai ir politikams, kurie esą negerbia teismų, tad skatina teisinį nihilizmą.

Antai balandžio mėnesį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Romualdas Urbaitis Seimo pirmininkei skundėsi, jog Darbo partijos mitinge buvo menkinami teismai, jiems nebuvo rodoma tinkama pagarba.

Politikų komentarai arba sensacingi žiniasklaidos pranešimai turi poveikį. Tačiau pagrindinis nepasitikėjimo šaltinis yra akivaizdžiai blogas teismų darbas. Prisideda teismų ir teisėjų arogancija, įsitikinimas, kad teismai ir teisėjai turi būti gerbiami bene visomis aplinkybėmis.

Bet taip nėra ir nebus. Teismai, kaip kiekviena valdžios institucija, turi pelnyti žmonių pasitikėjimą ir jį išlaikyti. Kuo daugiau blogų ar neaiškių sprendimų, tuo mažesnė bus pagarba ir palaikymas.

Nemažai atsakomybės už teismų prestižo smukimą tenka KT. Jis yra laikomas svarbiausiu, net aukščiausiu teismu, jo nutarimai sulaukia daugiausia dėmesio ir labiausiai paveikia žmonių gyvenimą. Ilgą laiką buvo siekiama sukurti KT neklystamumo regimybę.

Įtakingi teisininkai, tokie kaip Gediminas Mesonis (tuo metu jis dar nebuvo KT teisėju), aiškino, kad KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, nes nėra subjekto, kuris galėtų pripažinti KT suklydus.

Kalbos apie KT "klaidas" esą bereikšmės deklaracijos, skatinančios teisinį nihilizmą ir nepasitikėjimą teisinės valstybės pagrindais. Egidijus Kūris kadaise pasakė, kad KT sprendimus galima "komentuoti, bet ne kvestionuoti", atseit galima aiškinti jų turinį, bet nevalia jais abejoti.

Buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas aiškino, jog "nedidelėse šalyse mažai autorių, išmanančių konstitucinius dalykus, galinčių kompetentingai vertinti".

Duodama suprasti, kad paprasti piliečiai negali tinkamai suvokti KT nutarimų, tad turėtų juos priimti nekritiškai ir pagarbiai. Užmirštama, kad šie žmonės savo balsais priėmė Konstituciją, kad jie gali suprasti Konstitucijos tekstą, nors yra ir sudėtingų interpretacijos klausimų.

Būta net arogantiškesnių užuominų. Pavyzdžiui, kad Konstitucija yra tai, ką KT nutaria. Tam tikra prasme, taip yra, nes KT priima galutinį nutarimą dėl Konstitucijos interpretavimo. Bet negana KT sakyti, kad toks mūsų sprendimas, reikia jį tinkamai pagrįsti ir išaiškinti.

To nedaroma. Net KT spaudos atstovo aiškinimai yra persunkti tuo sunkiai suprantamu teisiniu žargonu, kuris paverčia KT nutarčių skaitymą tikra agonija.

Smunkant teismų prestižui, vis dažniau kalbama apie sovietinės santvarkos paveldą, kad daugelis teisėjų ir atsakingų teisėsaugos darbuotojų yra sovietinės santvarkos auklėtiniai, joje dirbo.

O kai teigiama, jog būtina vykdyti teismo nutarimus, primenama, kad tokie reikalavimai buvo keliami ir sovietmečiu, kai teismai susidorojo su disidentais, slopino žodžio laisvę, kai žmonės buvo baudžiami už religinius ir politinius įsitikinimus, kai teismai ir prokurorai buvo sudėtine represijos aparato dalimi.

Balandžio mėnesį Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris buvo nuteistas kalėti už "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" leidimą, pareiškė, kad žmonės niekada nesusitaikys su formaliu teismo sprendimu, jeigu jie neturės argumentuoto ir aiškaus atsakymo, kad sprendimus gerbs tik tuo atveju, jei jie padaryti laikantis ne tik įstatymo raidės, bet ir prigimtinės teisės, reikalaujančios užtikrinti kiekvieno žmogaus, ypač vaiko, saugumą.

Suprantamas noras rasti tvirtą pagrindą teismo sprendimams, bet šis idealas sunkiai pasiekiamas. Nėra vieningos prigimtinės teisės sampratos. Kai kurie teisės filosofai net mano, kad iš viso negalima prasmingai kalbėti apie prigimtinę teisę, kuri susieta su religine, teistine pasaulėžiūra.

KT teisėjai, be abejo, tiki, kad jų sprendimai suteikia "argumentuotus ir aiškius atsakymus". Kritikai turi visiškai kitą nuomonę, ypač tais atvejais, kai apeliuojama į Konstitucijos dvasią.

Teismų reabilitavimas ir pertvarkymas bus ilgas ir sunkus darbas. Tai nėra vien teismų ir teisėsaugos pareigūnų reikalas. Prezidento ir Seimo vaidmenys bus net reikšmingesni. Bet teismai turi pasitempti, ne tik pagerindami savo tiesioginį darbą, bet ir užmegzdami glaudesnius ryšius su visuomene. Teismai turi aiškinti ir pagrįsti savo sprendimus, ypač opiais visuomenės klausimais, bet to nepakaks.

Jiems bus sunku sukurti objektyvumo regimybę, kai žinomi, diskusijos laidose dažnai dalyvaujantys teisininkai prisideda sukuriant įspūdį, jog Lietuvos teisėsauga yra politizuotas, besivaidijančių grupių įrankis.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"