TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teismų pasaulis

2008 09 26 0:00

Gana dažnai pakalbama tarp tų, kuriems rūpi teismai Lietuvoje, kaip susiklostė esamoji padėtis. Ji egzistuoja tartum atskirai, o žeidžia pagrindus. Pasitikėjimas valstybe randasi arba griūva nuo teismų. Turim Lietuvoje uždarą teismų sistemą, kurios piliečiai negerbia ir ja nepasitiki, tačiau ji savimi labai pasitiki ir nelinkusi atsiverti net stebėtojams.

Jokių visuomenės atstovų-tarėjų, jokio prisiekusiųjų teismo! "Tai ne mūsų sistema",- ginasi sistema. Bet nepasilikime abstrakcijose; visur yra žmonės, kad ir dirbtinai atsitvėrę.

Sakykim, tai Korpusas, solidariai ginantis prasižengiančius Narius, kai kuo panašus ir į Partiją, kuri nepakęsdavo kišimosi į savo vidaus reikalus, juolab disidentų. Skirtingai mąstančių nereikia, geriau jų išvis neįsileisti. Geriausia užsiauginti pasekėjų.

Nariai prireikus ginami iš paskutiniųjų, net susitepusieji kyšiais, ryšiais arba apgavę nukentėjusius. Galėčiau asmeniškai liudyti, kaip tai būna.

Disidentų klausimas, laimei, dar ne visai sureguliuotas - esama dvilypumo. Antai yra teisingumo siekiančių teisėjų, ir yra teisėjų, nesiekiančių teisingumo, siekiančių kitų dalykų. Toks tatai dvilypumas pagal vertybinį požiūrį ir siekius. Be abejo, ir pagal šios srities darbuotojų individualias savybes, kurių svarbiausioji - žmogaus kokybė.

Drąsa ir sąžiningumas - štai kas daro teisėją vertą teisėjo vardo, ir tai ne mano išradimas, o citata.

Kiek tokių turime Lietuvoje?

Tikiu, kad nemažai, bet ne jie sudaro sistemą. Jeigu susivienytų ir nusimestų anuos, Lietuva būtų išgelbėta. Išsišiepusiems atsakysiu, kad tai ne retorika. Sąžinės neturintys teisėjai yra teismų sistemos ir valstybės nelaimė. Tai tiesiog faktas. Sutinkantys būti Lietuvos nelaimė, ir toliau tokie bus. Antai narkotikai - jaunimo ir visos tautos pražūtis, lėtas pelningas žudymas ir susirgusio savižudybė, o sekančios ir tiriančios teisėsaugos kova su ta nelaime pernelyg dažnai užlūžta teismuose. Tiesioginiai praeivių žudikai vėlgi išsisuka lengvomis bausmėmis, o drąsus žmogus, savigynai panaudojęs ginklą, baudžiamas už tai, kad nenorėjo eksperimento: užmuš mane, o gal ne? Teismuose užlūžta sunkios kovos su kontrabanda, su visuotine korupcija. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastangos priešintis korupcijai nuo pat užuomazgų, nuo pareigūnų savanaudiškumo vos priėjus prie biudžeto ir į jų patenkančių Europos pinigų, prie galimybių krauti kyšius ir "otkatus" giminaičiams, užlūžta administraciniuose teismuose. Šie greta kitų darniai gelbsti ir didžiajam rekagebizacijos procesui. Agentų deagentavimas per teismus jau nė juoko nebekelia. Užtat laisvės kovotojų palikuonys patiria pasityčiojimus, kai krauju iškovotos laisvos Lietuvos teismai vergiškai perrašinėja NKVD tribunolų paistalus, mat "neturėdami teisės" anų peržiūrėti.

Klesti dar vienas senas metodas - vilkinimai iki senaties termino. Dešimtys tūkstančių apgautų Kauno holdingo indėlininkų niekada nepamirš, kaip iš jų buvo profesionaliai pasityčiota nepriklausomos Lietuvos teisme. Organizavo ne bet kas, o visų Lietuvos advokatų vadas, demokratiškai pačių išrinktas. Todėl teismų ir teisėjų darbą turi akylai stebėti ir prezidentas (jo galioje daryti tvarką, nebūtinai klausant Korpuso "patarimo"), ir STT, ir visuomenė, žinanti, kad yra kur kreiptis ir kad tai - ne be prasmės. Daugelis mano, kad be prasmės, ir čia blogiausias kreivo teisinės valstybės mūrijimo rezultatas.

Reikia atmesti didinamus varžymus stebėti ir bausti korumpuotą šventą karvę. Dabar norima ją apsaugoti kuo labiau, sykiu su baisiausia šaliai teisėsaugos korupcija, ir net priešingai - teismais bausti viešąjį interesą ginančius prokurorus ir paprastus piliečius. Priėmus dar ir tokį įstatymą, teks Nepriklausomybės aikštėje įrengti simbolinį kapą su užrašu: "Viešas interesas".

Teismai jau baigia išdalyti paskutines paežeres, kur koks nors piniguočius numetė keturis akmenis ir atsivedė du mėlynanosius liudytojus: "Čia stovėjo pastatas!" Tuoj atsiranda užkardai, saugos vyrukai, į ežerus įvažiuoja įstatymo draudžiamos geležinės tvoros. Teismai - paprastai piniguočių pusėje, o kodėl Respublikos Prezidentas negalėtų pasikviesti nors vieno tokio teisėjo nuoširdžiam pokalbiui?

Žinau, kuri nauja valdžia grąžintų žmonėms ežerus, bet bus padaryta viskas, kad toji valdžia neateitų.

Prieš pustrečių metų vienas aukštas teismų pareigūnas vis mėgindavo siūlyti sugriežtinti drausmines priemones nusižengusiems teisėjams. Tada Korpusas apribojo jo galias. Paskui buvo apmeluotas, ir net kai įrodė melą, liko kaltesnis už melagius. Taip nukenčia daugybė žmonių, tai kas čia ypatinga? Ogi tas, kad veiksmas vyksta ne gatvėje ar smuklėje. Šventoji sistema atmeta baltą varną, ypač, kad netupėtų ant aukštesnės šakelės. O purvinos varnos laikosi įsikirtę dešimtmečiais.

Ar gali kas pakeisti Korpuso tvarką? Gali, tai jis pats. Kai daug drąsių teisėjų garsiai pasakys, kad melagiai ir kyšininkai neturi vadovauti. Kai Seimas padės teisingumo sistemai atgimti, užuot ją laidojęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"