TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teismų reformos projektui žlugdyti nepagailėta 1,4 milijono eurų

2016 07 13 11:20

Pagal skelbiamų tyrimų rezultatus teismai atsidūrė tarp korumpuočiausių Lietuvos institucijų. Korupciniai santykiai, matyt, neša geras pajamas, kad teisėjų „elitas“ taip uoliai priešinasi bet kokiai teismų darbą skaidrinančiai reformai ir nuosekliai rūpinasi, jog į teismų veiklą nebūtų įdiegta jokių pilietinės stebėsenos elementų. 

Net Civilinio proceso kodekse įvardinti proceso dalyviai dažnai neįleidžiami į procesinį posėdį, o jų konstitucinė teisė, įtvirtinta LR Konstitucijos 117 str., teismo paminama, remiantis LR CPK 322 str. įrašyta antikonstitucine kodekso norma.

Pastebėtina, kad teismų reforma, siekiant teisėjų veiklos skaidrumo, „elitinių“ teisėjų laikoma didžiausiu blogiu. Kovojant tik prieš vieną teismų reformos šalininką, priimta net keliolika absurdiškomis prielaidomis (pavyzdžiui, statyba pripažinta neteisėta teigiant, kad statomas pastatas nesiremia į žemę) grįstų teismo procesinių dokumentų, iš kurių penki teismo verdiktai akivaizdžiai priešingi įstatymui.

Linkusiems abejoti teiginio tikrumu, toliau glaustai bus pateiktos įstatymų nuostatos arba citatos ir nurodyti bylų, kurių išvados ir reikalavimai priešingi įstatymui, numeriai.

Štai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – STĮ) draudžia valstybiniuose parkuose riboti veiklą, galinčią pakenkti rekreaciniams ištekliams (STĮ 13 str. 2 d.) ir skatina pritaikyti parkų teritoriją pažintiniam turizmui bei žmonių lankymui ( STĮ 13 str. 5 d.). (STĮ nuostatos pateikiamos pagal bylų nagrinėjimo metu galiojusią šio įstatymo redakciją).

Tačiau valstybinio parko liberaliausio režimo zonoje (ūkinė ir gyvenamoji zona) bebaigiant statyti pagrindinius rekreacinio objekto – vaikų vasaros stovyklavietes pastatus, teismai (išskyrus pirmąją teismo instanciją, kuri atmetė neteisinėmis prielaidomis grįstą prokuroro ieškinį) valstybiniuose parkuose skatinamą veiklą įvardijo kaip draudžiamą ir tuo pretekstu vaikų vasaros užimtumui skirto objekto statybą pripažino neteisėta, motyvuojant, kad parko direkcija ir teritorijų planavimą kontroliuojančios institucijos nesupranta jiems patikėtų funkcijų esmės (civilinės bylos Nr. 2A-30/2010 ir Nr. 3K-3–346/2010).

Teismo įvardinto tariamo neteisėtumo pagrindu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28¹ str. 1 dalies reikalavimą turi kreiptis į teismą dėl statybos padarinių šalinimo. Pažymėtina, jog SĮ 28¹ str. 2 d. 1 punktas įsakmiai nustato, kad statybą leidžiantį dokumentą pripažinus neteisėtu, statybos padariniai šalinimi „...teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis“.

Tačiau šioje byloje visos teismo instancijos (galimai pagal vieną komandą) laikėsi kitokios pozicijos: įstatymo viršenybė – Lietuvoje atgyvenęs dalykas. Taip nusiteikę Lietuvos bendros komepetencijos teismai, kaip niekieno nekontroliuojama valdžia, pamynė įstatymus leidžiančios valdžios valią ir sukūrė naują statybos padarinių šalinimo tvarką, pagal kurią statybos padariniai šalintini ne kaltųjų, o nukentėjusiųjų (statytojų) lėšomis.

Tokie teismų veiksmai perša mintį, kad minėto objekto statytojui, kritiškai vertinančiam absoliučią teismų laisvę, kuri ilgainiui išsigimsta į teismų savivalę, vakariečių dabar vadinamą teismų diktatūra, už pasiūlymą reformuoti teismų sistemą, teisėjų „elitas“ surengė keršto akciją: įpareigojo statytoją savo lėšomis nugriauti vienintelį gyvenamąjį savo būstą ir visą bebaigiamą statyti vaikų poilsiavietę. Iš kur pensinio amžiaus žmogui, visas savo santaupas išleidusiam rekreacinio objekto statybai, paimti daugiau kaip 277 tūkstančius eurų statybos padariniams šalinti, teisėjų nedomina.

Tokia Lietuvos teismų pozicija (šiuo metu jau esanti vykdymo stadijoje, t.y. perėjusi antstolio dispozicijon), visu savo rafinuotumu atsispindi civilinėse bylose Nr. 2–77–231/2013, Nr. 2A-41–781/2015 ir Nr. 3K-3–571–916/2015.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas), siekdamas išvengti akistatos su kasacinio skundo argumentais nutarė nepasisakyti dėl žemesniųjų teismų teisinio nihilizmo, pasirinkdamas neva beteisės įstaigos statusą: „Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių“. „Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro kasacijos pagrindo“ (žiūrėti 2015–10–30 nutarties civ. byloje Nr. 3K-3–571–916/2015, 7 psl.).

Jeigu teismai šioje byloje laikytųsi Lietuvos valstybės ratifikuotų tarptautinių teisės aktų taip pat LR civilinio kodekso 4. 105 str. 2 dalyje ir 6. 271 straipsnyje bei SĮ 28¹ straipsnyje nustatytos žalos atlyginimo tvarkos, statybos padarinių likvidavimas pagal neva neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus mokesčių mokėtojams (valstybės biudžetui) kainuotų per 1,4 milijono eurų.

Vertinant ekonominius padarinius, kelia nuostabą „elitinių“ teisėjų turimo statuso pelningumas. Jeigu pastangos nutildyti vos vieną asmenį, bandantį prabilti apie teismų reformos reikalingumą, reikalauja sunaikinti arti milijono eurų vertės turtą, skirtą viešiesiems insteresams tenkinti, kai turto naikinimo kaštai siekia dar per 277 tūkstančius eurų, tai kiek turi būti aukojama nacionalinio turto visai teismų reformos idėjai sužlugdyti?

O gal teisėjams čia svarbiau ne pademonstruoti savo neribotas galias, bet palikti teismų reformos šalininką be pastogės, kad visas jo dėmesys būtų sutelktas pastangoms išgyventi arba išeiti iš gyvenimo, paliekant be dėmesio sunkiai sergančią Lietuvos teismų sistemą?

Vertinant teisėjų „elito“ pastangas išsaugoti klaninę teismų sistemą, nesiskaitant nei su konstitucine teismų paskirtimi, nei su teisėjo etika, nei su paprastu žmogiškumu, kyla klausimas, ar iš tikro tokia pavojinga korupciniam klimatui Lietuvai siūloma konstitucinė refoma, kuri daugiausia orientuota į teismų sistemos pertvarką?

Atsakymą į šį klausimą gali rasti kiekvienas, nuodugniau susipažinęs su „Versmės“ leidyklos naujai parengtu leidiniu „Lietuvos Respublikos konstitucinės reformos projektas“, kurio elektroninė versija patalpinta sveitainėje www.antikorupcinekoalicija.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"