TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Telkiančios laisvei

2014 03 14 6:00

Išgyvename dėmesio vertą tarpsnį, o agresijos prieš Ukrainą fone - ypač, kai be akivaizdaus dėsningumo į meno scenas ir literatūrą grįžta Lietuvos istorijos, patriotinės temos. Glaudžiau kalbant, kūrėjai gręžiasi į tremties, rezistencijos ir 1991 metų sausio įvykius. Įsidėmėtinas dalykas, dauguma jų - represijų tiesiogiai nepatyrę menininkai.

Prabilti apie šį reiškinį turbūt paskatino vasarį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre rodytas spektaklis „Barikados“. Trisdešimtmečių aktorių ir režisierių karta, jau ne scenos naujokė, pribrendo požiūriui į skaudžius įvykius. Tik ar brandus tas požiūris? Matėme ir smagių interpretacijų, ir nuobodžio seklumų. Nieko baisaus, kaip sakoma, dar jauni. Tačiau akį rėžė kažkoks karnavalinis veikalo tonas. Kai kurių epizodų kūrėjai tikrai galėjo atsisakyti, jei visame repeticijų smagume būtų prisiminę žmones, kuriems niekada neatlėgs skausmas dėl artimojo netekties. Vis dėlto pasiryžta ir išdrįsta pasakyti savo nuomonę. Kitaip tariant, pasinaudoti nukautųjų dovanotu laisvės stebuklu. Gaila, Maidano barikadų atgarsiai latviškų ir lietuviškų „Barikadų“ nepasiekė. O Ukrainos vardas tą vakarą tiesiog prašėsi ištariamas.

Dar ankstoka kalbėti apie šiuo metu kuriamą Sausio 13-osios įvykių ekranizaciją, britų režisieriaus Roberto Mullano filmą „Mes dainuosime“. Nuogirdos, masinėse scenose nusifilmavusių jaunuolių įspūdžiai kuria nejaukią intrigą... Tikėkimės, ji išsisklaidys premjeros ekrane.

Pirmasis tremties, ginkluoto pasipriešinimo literatūros pliūpsnis per Atgimimą, Sąjūdžio metus tęsėsi gerą dešimtmetį. Žodžio laisvė ir laisvės žodis visa jėga atvėrė neištartas patirtis, nuo vaikų ir anūkų, net nuo sutuoktinių slėptas istorijas. Memuaristikos srautas buvo toks galingas, pasiūla tokia gausi, kad imta pavojingai artėti prie mazochistinio mėgavimosi skausmu, praradimais, prievarta. Kadangi socialistinės fantasmagorijos vietą sovietmečio gerokai išmiklintoje lietuvio sąmonėje greitai užėmė tautinė, nuvainikuoti istorines asmenybes ar partizanus prilygo nusikaltimui (paklauskit Mariaus Ivaškevičiaus).

Pirmieji „blaivinimo“ darbų ėmėsi „Radijo šou“ vyrukai. Prisimenu, kaip vyresnieji žiūrovai laidos personažus laikė politikų šaržais, ieškojo politinių poteksčių. Česlovas, aišku, jiems buvo Česlovas Juršėnas. Kur kas kebliau sekėsi įvardyti Zbygniewą ar Igorį. Perdėm politizuoto laiko rudimentai styro ir šiandien, kai valdžios vėjavimams užleidžiami antraštiniai laikraščių puslapiai, pagrindinės portalų rubrikos, blizgių žurnalų galerijos ir apskritai - pernelyg didelė viešosios erdvės dalis. O kaip laike ir erdvėje išplito epitetų „kairysis“, „dešinysis“ vartojimas!.. Vertas atskiros studijos. Žodžiu, ilgainiui kalbėti tautinėmis temomis darėsi, kaip tada sakydavome, - „ne madoj“. Irgi iki pavojingos ribos, kuri truputį atitolo dabar, per atvirą Kremliaus agresiją.

Suprantama, kūrybiniai mėginimai niekada nesiliovė. Tačiau pastaraisiais metais jų pobūdis gerokai kito: patirčių autentiką, dokumentiką keičia meninė sugestija, permąstymas, mėginimas rasti savitą kalbėseną. Šio reiškinio epicentre pirmiausia norėtųsi minėti Audriaus Juzėno „Ekskursantę“. Paslaptinga kino įtaiga, vaizdų ir užmanymo didingumu ji tampa tam tikru atskaitos tašku. Kino kūrinio pasirodymas stipriai pažymi laiką, įsišaknija dabartyje. Pagaliau turime vaizdingą, menišką ir kiek melodramatišką istoriją apie tremtį.

Šiuolaikinio meno sferoje itin rimtą, konceptualią studiją apie sovietų represijų aukas įgyvendino dailininkas, nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas (paroda „Apie Meilę“, 2009 metai, knyga ir paroda „Mirties dienoraščiai“, 2010 metai). Dar vienu solidžiu ir jautriu mėginimu prikelti istoriją tapo tekstilininkės Linos Jonikės instaliacija „Senis I-II“. Kai menininkės senelio, rezistencijos dalyvio atminimą įprasminusį kūrinį išvydau per Kauno bienalę, nekilo abejonių, jog jis bus pastebėtas.

Praėjusią vasarą pasirodė klaipėdietės Eglės Gudonytės dokumentinis romanas „Karta nuo Sibiro“. Literatūros kūriniu autorė pavertė savo mamos prisiminimus iš jaunystės Altajaus krašte. Rašytojai pavyko parodyti, jog Sibire atsidūrusių žmonių gyvenimas, nors ir dramatiškas, buvo visavertis. Kitoks, nei anksčiau vaizduota prisiminimų literatūroje.

Savitai prabyla ne tik jaunesnės kartos, bet ir politinio kalinimo baisumus patyrę kūrėjai. Daugybę metų plunksną satyriko rašalinėje mirkęs, nepripažintas, į jokias rašytojų sąjungas nepriimamas tytuvėniškis Vladas Kalvaitis perteikė jaunystės patirtis novelių romane „Sustiprinto režimo barakas“. Prabilo sodria, taupia kalba ir nusimetė nešulį, kuris penkiasdešimt metų gulė pečius.

Didžiulio atgarsio neseniai sulaukė JAV gimusios autorės Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ („Between Shades of Gray“), nors vargiai jį galėtume vadinti lietuviško kultūros lauko faktu.

Pokario partizaninių kovų istorijas, ne itin paisydamas meniškumo, jau kurį laiką seka režisierius Vytautas V.Landsbergis. Toks ir jo naujausias „trispalvio“ žanro - dokumentinis, vaidybinis ir muzikinis - filmas „Trispalvis“. „Smogikų“ (2008 metai), „Pabėgimų“ (2010 metai) režisierius, švedų vertėjas ir žurnalistas Jonas Ohmanas irgi grįžta į pokarį. Drauge su Amerikoje gyvenančiu režisieriumi Vincu Sruoginiu kurtame filme „Nematomas frontas“ partizanų istorija pasakojama remiantis Juozo Lukšos-Daumanto rašytine patirtimi, liudytojų mintimis. Lietuviškoji filmo premjera įvyks netrukus, per Vilniaus tarptautinį kino festivalį „Kino pavasaris“.

Įdomų reiškinį atskleidžiantys faktai toli gražu nėra išsamūs. Tačiau norisi atkreipti dėmesį, kad, laimei, temos, telkiančios laisvei, nenutyla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"