TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teroras dėl demokratijos?

2016 08 17 6:00

Ką čia vis kalbame apie karus, konfliktus, teroristų išpuolius, antidemokratinius perversmus? Pasidžiaukime gerosiomis naujienomis, pavyzdžiui, Lietuvos mafijos šulų vaikų vestuvėmis. Arba atkurta Rusijos ir Turkijos draugyste bei saldžia Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano viešnage Sankt Peterburge.

Kol JAV ir Europos Sąjunga (ES) kažką neaiškiai (politiškai korektiškai?) artikuliuoja apie Turkijos valdžios reakciją į nepavykusį perversmą, Rusija savo prezidento lūpomis nedvejodama rėžia sveikinimus ir besąlygišką pritarimą visiems R. T. Erdogano sprendimams dorojantis su perversmininkais.

Vakarietiškos demokratijos flagmanus galima suprasti: juk šiandien Turkija savo rankose laiko raktus nuo ES (taigi ir nuo Lietuvos) ateities. Turiu galvoje Ankaros ir Briuselio susitarimus dėl milijonų pabėgėlių, kurie šiandien glaudžiasi Turkijoje. Jei tik ES kokiu nors neatsargiu pareiškimu suerzintų Turkijos valdžią, ji supykusi galėtų atleisti vadeles, sulaikančias pabėgėlius Turkijoje, ir šie Europoje išsilietų devintąja banga. Matyt, tuo vadovaujasi ir Lietuvos užsienio reikalų ministras, reikšdamas „tvirtą paramą“ Turkijos valdžiai.

Tačiau kai kurių ES valstybių kantrybė ima sekti. Austrija jau praleido progą politiškai korektiškai patylėti. Ar ji neteisi? Šiaip ar taip, tai, ką žinome apie perversmą, perversmininkus ir jiems rengiamą „atpildą“, išties suteikia pagrindo nerimauti dėl demokratijos likimo Turkijoje.

Kur girdėta, kad žurnalistai, gydytojai, profesoriai, aukšti karininkai – o jie, sprendžiant iš suėmimų, sudaro perversmo branduolį, – sukiltų prieš valdžią dėl to, kad ši per daug demokratiška (bent taip traktuoja oficialioji Turkijos vadovybė), ir norėtų užkirsti kelią tolesnei demokratijos plėtrai? Nuo kada prezidentas R. T. Erdoganas, kuriam turkų opozicija ne kartą priekaištavo dėl nukrypimo į autoritarizmą ir religijos vaidmens valstybės gyvenime sureikšminimo ar net restauravimo, staiga tapo demokratijos tėvu ir gynėju? Pagaliau, ar įprasta, normalu, kad ištikimas demokratijos riteris, kokiu save šiandien pateikia Turkijos prezidentas, kovodamas su politiniais oponentais ir priešininkais reikalautų mirties bausmės?

Taip, istorija liudija, kad politiniai veikėjai dėl demokratijos griebiasi ir tokios nedemokratiškos priemonės kaip teroras. Tūkstančius ideologinių priešų XVIII amžiuje pasiuntė mirti Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas jakobinas Maximilienas de Robespierre'as. Per Steigiamąjį susirinkimą jis smerkė mirties bausmę kaip prieštaraujančią protui ir žmoniškumui, o nuo 1793 metų vasaros jau karštai reikalavo taikyti ją kontrrevoliucionieriams. Taigi jakobinai, norėdami išlaikyti valdžią, terorą ėmė laikyti veiksmingiausia priemone. Būtent tuomet buvo išrasta garsioji giljotina. Tačiau neužmirškime ir to, kad netrukus mirties bausmė pradėta taikyti sprendžiant nesutarimus tarp pačių jakobinų. Labai greitai teroras peržengė protu sunkiai suvokiamas ribas. Galiausiai 1794 metų liepą, įvykus Termidoro 9-osios perversmui, buvo suimtas ir po giljotina pakištas pats M. Robespierre'as, taip pat keli artimiausi jo šalininkai...

Ar Turkijos prezidento patarėjai priminė jam apie Prancūzijos revoliucijos pamokas? Vargu... Sprendžiant iš stiprėjančios draugystės su Rusija, jiems labiau imponuoja tas kovos su „liaudies priešais“ būdas – didysis teroras, kurio griebėsi Leninas su Stalinu. Tik šie bolševikinės Rusijos vadai, priešingai nei M. Robespierre'as ir R. T. Erdoganas, pasmerkdami mirčiai tūkstančių tūkstančius, apie demokratiją nė neužsiminė. Jie atvirai skelbė proletariato DIKTATŪRĄ. Ir nors kai kas galėtų suabejoti dėl proletariato vaidmens tame kruviname siautulyje, Rusijos vadų lozungai anuomet teisingiau atspindėjo tikrovę, nei šiandien iš Turkijos sklindančios kalbos apie demokratiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"