TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teroras prieš mūsų vertybes: koks bus atsakas?

2016 03 23 10:27

Šventų Velykų, Kristaus prisikėlimo šventės išvakarėse įvykdyti brutalūs teroristiniai aktai Belgijos sostinėje sudrebino ne tik Belgiją ir jos gyventojus, bet ir visą Europą. Atsinaujinimo, šviesos ir vilties šventę apgaubė susirūpinimas ir nerimastis.

Teroristiniai aktai pačioje Europos širdyje iškart pasiglemžė 26 asmenų gyvybes. Dar bent 10 jų – ypatingai sudėtingoje būklėje. Mažiausiai 146 sužeisti. Tai skaičiai, iliustruojantys nepateisinamus išpuolius įvykdžiusių asmenų žiaurumą, tačiau anaiptol ne pačios tragedijos mastą.

Išpuolis prieš Briuselį – tai išpuolis ne tik prieš Belgijos, bet ir pačios Europos sostinę. Prieš mūsų – Europos Sąjungos piliečių sostinę. Tačiau svarbiausia – prieš mūsų vertybes: laisvę, demokratiją, žmogaus orumą ir toleranciją kitataučiams, religijų įvairovei ir skirtingus įsitikinimus išpažįstančius žmones.

Kad ir kaip tūlas lietuvis bebandytų teisinti save ir ieškoti užuovėjos Europos pakraštyje, drąsinant save, kad teroristiniai aktai mūsų nepalies, jis nėra teisus. Briuselyje vien šiuo metu gyvena per 2 000 lietuvių. Apie 400 tūkst. mūsų brolių ir sesių dėka vienos iš pamatinės ES judėjimo laisvės, mokosi arba dirba kiekvienoje iš ES šalių. Jie, kaip ir dažnas iš mūsų keliauja, lanko krepšinio, futbolo varžybas, koncertus, atsiduria kitose viešojo susibūrimo vietose. Dabar jos tampa taikiniu išreikšti neapykantą Europos politinei, socialinei ir ekonominei tvarkai bei jų kuriamai žmonių – mūsų gerovei.

Dar nepraėjo šokas po teroristinių išpuolių Paryžiuje praėjusių metų lapkričio 13 dieną, kai barbariškai buvo nužudyti 130 žmonių. Iš atminties nedyla vaizdai, matyti per „BBC“ 2005 liepos 7 dieną, kai Londono „Kings Cross“ traukinių stotyje įvykdytas sprogimas nusinešė 52 taikių gyventojų gyvybes. 2004 metų kovo 12 dieną nuo panašaus teroro akto Madride žuvo 173 žmonės. Neišvengiamai kyla klausimas: „Kas bus kitas taikinys?“

Nuo 2001 rugsėjo 11 dienos įvykdytų teroristinių aktų JAV teko būti ne tik tiesioginiu liudininku, bet ir veiksmų, nukreiptų prieš terorizmo grėsmę dalyviu.

Rugsėjo 11-tą, tuo metu man būnant Lietuvos ambasadoriumi JAV, teko betarpiškai rūpintis prezidento Valdo Adamakus delegacijos saugumu, o vėliau, politiškai ir praktiškai dalyvauti tarptautinėje koalicijoje kovoje prieš Talibano kovotojus, atstovaujant ES Afganistane. Po penkiolikos metų tęsiantis terorizmo bangai, negaliu neužduoti klausimo: kodėl vietoj pradinio tikslo, šalinti ir kovoti prieš terorizmo šaltinius užjūryje, kad taikiai ir ramiai gyventume namuose, mes susiduriame ir tampame jų aukomis Europos namuose? Kokias pamokas išmokstame ir kaip turime elgtis? Koks bus atsakas?

Pirma, turime pripažinti, kad gyvename tarpusavio priklausomybės ir globalios priešpriešos Pasaulyje. Pasaulio tvarka pakito. Ji tapo vis labiau integruota, tačiau mažiau prognozuojama, nuspėjama, vis labiau ginčijama. Ne tik Rusijos neteisėta Krymo aneksija ir Rytų Ukrainos destabilizavimas, bet ir „nevalstybinės grupuotės“: ISIS/Daesh, Al Qaeda, Boko Haram, al-Shabaab ir kitos kelia grėsmę mūsų piliečių saugumui. Sakydamas „mūsų“, turiu omenyje ne tik Lietuvos, bet ir mūsų sąjungininkų NATO ir ekonominės politinės sąjungos narių, kuriuos taip pat traktuoju sąjungininkais – Europos Sąjungos valstybių piliečius.

Antra, kategoriškai smerkti bet kokias smurto apraiškas, jas užgožti nuoširdžia ir žmogiška atjauta bei kvietimu susitelkti prieš tuos, kurie meta iššūkį ir kėsinasi į mūsų pamatines vertybes. Iki šiol jokie geografiniai toliai neatskiria manęs nuo tų žmonių, su kuriais išgyvenome Rugsėjo 11 dienos išpuolį JAV ar keliasdešimt kitų teroristinių aktų, patirtų per beveik ketverius diplomatinės tarnybos metus Afganistane. Mus susiejo dar didesnė asmeninė ir politinė bendrystė bei pasiryžimas daryti viską, kad padėtume draugui ir jo šaliai nelaimės atveju.

Trečia, profesionaliai ir išsamiai įvertinti grėsmes ir pažeidžiamas vietas mūsų šalies teritorijoje, ypač viešose susibūrimo vietose. Be panikos ir sąmyšio būtina tai įvertinti ir priimti politinius sprendimus dėl reikiamų resursų įrangai ir žmonių apmokymui. Turime iš ko pasimokyti bei galime patys rodyti pavyzdį kitiems, kaip rimtai priimame valstybės svarbiausią atsakomybę – piliečių ir mūsų šalies svečių saugumo užtikrinimą. Manau, kad kiekvienas keliaujantis sutiks 10 –15 minučių trukti ilgėliau ir praeiti fizinį patikrinimą oro uostuose ir traukinių stotyse, įeinant į pastatą, prieš registraciją, o ne tik po jos. Panaši patikra jau vykdoma sporto arenose. Kodėl ne oro uoste? Po teroristinio akto Domodedovo, tokia tvarka įvesta Maskvos oro uostuose. Izraelis vykdo dar griežtesnę kontrolę. Manau, kad profesionalūs saugumo specialistai, įvertinę rizikų ir grėsmių visumą, pateiks konkrečius siūlymus. Tuo tarpu, politikai privalo labai rimtai ir atsakingai priimti sprendimus.

Ketvirta, 3 milijonų Lietuva visada bus stipresnė ir saugesnė, jei veiksime vieningai su savo sąjungininkais: užtikrindami ES išorinių sienų saugumą, operatyviai pasikeičiant informacija, užkertant finansinius srautus skirtus teroristinėms grupuotėms, vykdant grėsmių analizę bei keičiantis žvalgybine informacija, o tai pat solidarizuojantis su Pietų ir Vidurio Europos Sąjungos šalimis, perkeliant susiderėtą skaičių pabėgėlių bei integruojant juos į mūsų visuomenę, griežtai laikantis mūsų įstatymų ir pagarbos Lietuvos valstybei, kalbai, istorijai. Tikėdamiesi belgų, prancūzų ir kitų europiečių pagalbos, mes privalome padėti ir jiems, nors ir nedideliais, bet konkrečiais veiksmais. Vienas iš mūsų saugumo ir stiprybės raktų – vieningumas grėsmių akivaizdoje.

Penkta, išorinių ir net vidaus Europos Sąjungos grėsmių mozaika mes iššūkį ir Lietuvos diplomatijos gebėjimams. Tai reikalaus daugiau subtilumo ir aukštesnio profesionalumo daugiašalėse derybose, išlaikant principingumą ir vertybinį stuburą. Rusijai šiuo metu užėmus „neišvengiamo“ tarptautinio aktoriaus vaidmenį Sirijos krizės sprendime, patinka kažkam tai ar ne, JAV ir Europai tenka kalbėtis su prezidentu V. Putinu dėl Artimųjų Rytų problemų ir tarptautinio terorizmo. Kita vertus, turime ir toliau siekti, kad Rusija gerbtų kaimynų teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę bei pilnai įgyvendintų Minsko susitarimus. Labai svarbu siekti ir didesnio NATO rotacinio ar pastovaus buvimo Baltijos šalyse, kuris greta su nuolatine šauktinių tarnyba bei profesionaliais kariais, skiriamais būtinais resursai veiks kaip stiprus atgrasos veiksnys nuo bet kokių potencialių priešų.

Šešta, skirtingos politinio Islamo interpretacijos, shiitų ir sunitų priešprieša peraugo į neregėto lygio saugumo krizę Arabų pasaulyje ir tai tiesiogiai prisideda prie smurtinio ekstremizmo ir terorizmo sklaidos. O kur dar nestabilumas, saugumo ir politinės krizės Šiaurės Afrikoje, Libijoje, Sirijoje, Afganistane, Irake ir Jemene, prisidedančios prie pabėgėlių antplūdžio? Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad tęsiantis dabartiniams konfliktams, iki 2017 į Europą gali persikelti papildomai apie 4 mln. priverstinių migrantų ir pabėgėlių iš karo veiksmų. Visa tai reikalaus nors ir nedidelio, bet apčiuopiamo indėlio iš Lietuvos, atremiant šias globalias, bet tuo pat metu ir labai tikras terorizmo ir ekstremizmo grėsmes. Mūsų karių, vystomojo bendradarbiavimo ir diplomatų patirtis Irake ir Afganistane turėtų būti labiau išnaudojama darant kritinius vertinimus ir pamokas, ko išvengti ir ką daryti, kad „neužbaigtų“ krizių, kaip Irake ir Afganistane, nebūtų ateityje. Akivaizdu, kad Artimųjų Rytų šalių saugumo problemos bei atsveriančios ekonominės galimybės, pavyzdžiui, Irano rinkos atžvilgiu, reikalauja vietinių kalbų, šalių istorijos ir tradicijų, žmogiškųjų ir politinių kontaktų plėtros.

Septinta, visapusiškai išnaudoti Europos Sąjungos ir NATO narystes. Turime ne tik skųstis ir kaltinti šias organizacijas „mindžikavimu ir ašarų liejimu“. Nepjaukime šakos, ant kurios sėdime. NATO ir Europos Sąjungos komitetai tam ir sukurti, kad valstybės narės siūlytų konkrečius atsakus į mūsų bendrą, nedalomą saugumą. Formuluokime siūlymus, burkime pasiryžusių veikti koaliciją, ruoškime savo karines pajėgas ne tik konvenciniams ir hibridiniams karams atremti, bet ir taikos įvedimo ir palaikymo misijoms vykdyti. Tai bus atsakingas, europietiškas atsakas.

Teroristiniai išpuoliai Briuselyje dar sykį priminė, kad gyvename ne tik neregėtų galimybių, bet tuo pačiu ir sudėtingame bei labiau ginčijamame Pasaulyje. Atsakas į tai – budrumas, nuoseklumas, profesionalumas ir solidarumas su mūsų sąjungininkais – ES ir NATO.

Leisti įsivyrauti baimei, bejėgiškumo ir pykčio atmosferai, beatodairiškam ir aklam keršto siekiui – tai suteikti progą išpuolių organizatoriams mėgautis pilnatve ir satisfakcija pasiekus išsikeltus tikslus. Tai įsileisti Europos vertybes trypiančius ir į jautriausias mūsų vietas besitaikančius galvažudžius dar arčiau mūsų.

Saugumas, vienybė ir rūpestis artimu – tai vertybės, apie kurias dabar, šv. Velykų ir Briuselio teroro išpuolių akivaizdoje prabilkime užtikrintai. Nepaleiskime jų nė viename žingsnyje. Europa kalba apie vienybę – savo šaknis. Leiskime šioms vertybėms tapti mūsų skydu.

Autorius yra ES ambasadorius Rusijos Federacijoje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"