Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Terorizmo banga Europoje

 
2016 12 24 6:09

Pastaraisiais mėnesiais Europa susiduria su stiprėjančia terorizmo banga. Ramus europiečių gyvenimas didmiesčiuose virsta nerimą keliančia teroristų medžiokle.

Europos Sąjungos puoselėjamos universalios vertybės, laisvė, multikultūriškumas atsisuka prieš pačią Bendriją – žmonės, kuriems buvo suteiktas prieglobstis bei parama, „atsidėkodami“ traiško ir šaudo nekaltus Europos gyventojus. Atrodytų, nesuvokiamas paradoksas, verčiantis klausti – kodėl? Kas pasikeitė Europoje, kad beveik kasdien jaučiame terorizmo šešėlio skatinamą nerimą.

Nors būta abejonių dėl pabėgėlių perkėlimo programos naudos, ES multikultūriškumo politikos bei kitų Bendrijos principų, Europos elitas dažniausiai kritiką laikydavo nepagrįsta. Augančios terorizmo bangos bei „Brexit“ akivaizdoje tokie pastebėjimai verčia iš naujo klausti, ar ES eina teisingu keliu. Ar universali, multikultūriška Bendrija sugebės suvaldyti augančias problemas?

ES – kaip nauja visuomenės forma

Šiuolaikinė Europos Sąjunga, suvienyta kaip ekonominė Bendrija, šiandien plečiasi kaip universalios žmonijos idėja. Universalioje visuomenėje nelieka sienų, religinių nesutarimų, nacionalinių valstybių, bendros istorijos ir kitų nereikalingų, universalizmui trukdančių atributų.

ES piliečiai suvokiami kaip ekonominiai vienetai, kuriems užtikrinant gerovę nelieka kliūčių skirtingų individų sugyvenimui. Per šią prizmę žvelgiant į pilietį, tikimasi sukurti visiškai universalią visuomenę, kurioje sugyvena skirtingos tautos, kultūros ar net religijos. Piliečiai išpolitinami – politika išlieka aktuali tol, kol tai liečia ekonomiką ir gerovę. Tačiau kuo čia dėtas terorizmas?

Tokioje visuomenėje islamo įžengimas į Europą, elito mąstyme, nelaikoma problema, galinčia trikdyti dabartinį Sąjungos veikimą. Daugelis klasikinių Europos atributų, siekiant universalizuoti ES visuomenę, buvo pašalinti iš jos gyvenimo. Stengiantis „saugotis“ Europos istorijos, ištuštinant nuo ją sudarančių senųjų tautų ir krikščionybės, tokiame postpolitiniame pasaulyje lieka tik individai ir teisinė sistema jų teisėms garantuoti.

ES kuriamoje aplinkoje islamas negali būti suvokiamas priešiškai, priešingai, jis turi būti visokeriopai priimtas ir įsileistas į Europos šeimą. Islamas reikalingas kaip įrodymas, jog naujoji Sąjungos bendruomenė peržengia sienas bei kuria naują universalią visuomenę. Galimas priešinimasis ar kitokio požiūrio gynimas dažnai traktuojamas kaip puolimas prieš kitas religijas bei naujos visuomenės tvarką.

Islamas – kaip ES problema

Ekonominė, funkcinė ES idėja, kaip akcentavo Jean Monnetas, yra integracija per rinką. Rinkoje negalioja jokios kultūrinės, moralinės ar kitokios normos. Žvelgiant į islamo įsigalėjimą ES, elitas jį vertina per universalistinės Europos prizmę. Šios religijos asmenys apibūdinami kaip pagrindas, galintis „praskiesti“ dabartinę Europą.

Pagrindinė problema, kuri neretai nutylima bei kelia vis didesnę terorizmo bangą, ta, jog islamas vertinamas iš naujosios universalistinės Europos perspektyvos ir neįvertinama islamo priešprieša dabartinei jos kultūrai.

Žvelgiant iš krikščioniškosios Europos perspektyvos, islamo atėjimas savaime tam prieštarautų – minėtos religijos viena kitai sukuria probleminę aplinką, jos ilgus amžius viena kitai prieštaravo. Šiuolaikinė universalistinė ES krikščionybę izoliavo, tačiau atsiradusį vakuumą užpildė dar laisvesnis europiečių gyvenimo būdas. Tačiau minėtos laisvės lygiai taip pat nepriimtinos islamo religijai. Charlie Hebdo įvykiai, įrodė, jog net Europoje gimę asmenys neatsisako griežtų islamo taisyklių ir nėra linkę universalizuotis.

Islamo atėjimas į Europą vertinamas kaip galimybė padėti ir kartu pakeisti Europą. Šiuolaikinės ES pilietis, atribotas nuo integracijai trukdančių atributų, tampa išskirtinai universalus: geba priimti skirtingas kultūras, religijas, gyvenimo būdą. Tačiau ši universalistinė Bendrija lygiai taip pat vertina islamą. Tikimasi jį integruoti ir universalizuoti kartu su nauju Europos gyvenimo būdu. Tačiau islamo religijos principai kur kas griežtesni ir sunkiau sekuliarizuojami nei vertinami iš dabartinių europiečio perspektyvos.

Atsiranda takoskyros, kurių pripažįstantiems šią religiją neįmanoma paminti. ES puoselėjamos universalios žmogaus teisės islamiškajame pasaulyje užtikrinamos kur kas blogiau nei Europoje. Laisvės principai, kurie savaime suprantami kiekvienam europiečiui, žvelgiant per musulmoniškąją prizmę, neretai traktuojami kaip įžeidimas, kurį būtina pašalinti. Terorizmas tampa priemone, padedančia su tuo kovoti, ginti savo religijos garbę. Europoje musulmonų įsileidimas laikomas universalizmo bei sekuliarizmo pergale, tačiau net ir sekuliarizavus europiečius, tą patį padaryti su musulmoniškuoju pasauliu kur kas sudėtingiau.

Alternatyva musulmoniškajai kultūrai – universalizmas išsirutuliojo iš ekonominio ES vienijimosi pagrindo. Rinkos suvienyta bendruomenė orientuota išskirtinai į naudos siekimą, tačiau ji priversta siekti daugybės kompromisų, atsisakyti savos tapatybės bei kultūros.

ES tikėtasi eksportuoti universalias idėjas visiems, nepriklausomai nuo religijos tautybės ar kitų įsitikinimų. J. Monneto vienijimosi planas, paremtas ekonomika, puikiai vystėsi išsilavinusiose, ekonominės naudos bei taikos siekiančiose valstybėse. Tačiau politinė Sąjungos integracija nepatenkino ekonominio vienijimosi idėjos, tikėtas efektas buvo nepakankamas, svarbūs politiniai dėmenys ir bendra kultūra taip ir neįsivyravo.

Europoje vyraujanti krikščionybė savaime – didelis trukdis islamiškajam pasauliui, tačiau dabartinis, universalistinis modelis neutralizuoja ne tik krikščionybę, tačiau ir islamą. Minėta neutralizacija veikia kaip savaiminė priešprieša, mobilizuoja priešintis. Šiandieninėje Europos kultūrinėje erdvėje islamas negali pritapti, tačiau europiečiams jį įsileidus ir plačiai atvėrus Europos sienas, kaip priešpriešos rezultatas dažnėja teroristiniai išpuoliai.

Vieno iš ES tėvų J. Monneto paklausus, ką jis darytų kitaip, jei turėtų galimybę iš naujo suvienyti Europą, jis atsakė, jog pradėtų nuo bendros kultūros.

Šiandien ES ir toliau plėtojama ekonominiais pagrindais. J. Monneto integracinė logika siekė pertvarkyti individų požiūrį, kad piliečiai pradėtų mąstyti tik ekonominėmis ir rinkos kategorijomis, nustotų kariauti, džiaugtųsi Europos gerove. Iš šių principų išsivystęs ES universalizmas sunkiai suderinamas su musulmoniškąja kultūra ir anksčiau ar vėliau kaip priešprieša išsiverš įvairiomis terorizmo formomis.

Europiečiai leidosi sekuliarizuojami, tačiau musulmonų sekuliarizacija – kur kas sudėtingesnis uždavinys. ES vis plačiau atsiveriant bei atsisakant savo šaknų, islamiškasis pasaulis negali lengvai universalizuotis, pasitelkdamas terorizmą vis dažniau bandys saugoti savo tradicijas bei kultūrą, tačiau nesiimant priemonių, aktyvios sienų kontrolės, tai vyks nebe musulmoniškuose kraštuose, bet pačioje ES.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"