Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Teroro aktai kaip įtakos rinkimams priemonė

 
2017 04 25 6:00

Praėjusio ketvirtadienio teroro aktas Paryžiuje, per kurį žuvo policininkas, o kiti du buvo sužeisti, įvyko kaip niekada anksčiau – visiškai rinkimų išvakarėse. Šis teroro aktas pakoregavo kai kuriuos rinkimų kampanijos aspektus, kandidatų kalbas pačiomis paskutinėmis kampanijos dienomis, nes sekmadienį Prancūzija rinko prezidentą.

Apie teroro ir islamizmo grėsmę Prancūzijai iki praėjusio ketvirtadienio daugiausia kalbėjo viena kandidatė – kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, kuriai ypatingą palankumą rodo Kremlius. Prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje Vladimiras Putinas susitiko tik su šia Prancūzijos politike.

Dešiniųjų kandidato Francois Fillono stovykloje irgi yra kai kurių įtakingų politikų, kuriuos Kremlius norėtų matyti Prancūzijos valdžioje, o pats F. Fillonas interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ ištarė žodžius, kurie turėjo labai patikti V. Putinui. Ignoruodamas visiems žinomus faktus, jis teigė, kad Krymas yra Rusijos teritorija tiek istoriškai, tiek kultūriškai, o Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą ir jo partnerius Rusiją bei Iraną laiko būtina dalimi koalicijos kovoje su „Islamo valstybe“. Į dienos šviesą iškilęs korupcijos skandalas lyg ir turėjo palaidoti šio politiko planus bendrai dalyvauti rinkimų kampanijoje. Vis dėlto jis nepasitraukė iš rinkimų. O iki praėjusio ketvirtadienio kartu su M. Le Pen bei dar dviem kitais kandidatais sugebėjo išsilaikyti tarp lyderių. Iki pat rinkimų dienos tarp jų buvo nedidelis atotrūkis.

Palankumo Maskvos pozicijai neslėpė ir kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas. Vieną iš Rusijos opozicijos lyderių Borisą Nemcovą jis vadino politiniu chuliganu, o Rusijos prezidentą V. Putiną, priešingai, normaliu valstybės lyderiu. Be to, jis teigė, kad kiekvienas, kuris ryšis kritikuoti V. Putiną, gali sukelti karą su Rusija.

Iš šio ketvertuko tik vienas kandidatas, buvęs ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas, griežtai vertino agresyvią Rusijos politiką. Per rinkimų kampaniją rankose jis laikė ir Europos Sąjungos (ES) vėliavą. M. Le Pen eina į rinkimus su siekiu Prancūziją išvesti iš ES, o J.-L. Melenchonas nevengė pasisakyti ir prieš NATO.

Tačiau E. Macronas rinkimų kampanijos metu silpniausiai akcentavo terorizmo pavojų ir griežtų priemonių kovoje su šia problema būtinybę. Jis, regis, buvo mažiausiai tam pasiruošęs ir ketvirtadienį, kai, vykstant paskutiniams viešiesiems debatams tarp kandidatų, nuaidėjo žinia apie įvykdytą teroro aktą Paryžiuje. E. Macronas apie terorizmą kalbėjo sugniaužęs kumštį, bet ryžtingumą jo veide buvo sunku įžvelgti.

Ryžtingiausiai atrodė M. Le Pen ir F. Fillonas. Pastarasis prieš keletą dienų iki šio teroro akto jau buvo komentavęs pasklidusią žinią, kad teroristai rengė pasikėsinimą ir prieš jį asmeniškai. Taip dar iki ketvirtadienio buvo pasiųsta žinia: jeigu norite tvirto kandidato kovoje su islamistais, galite rinkti ir F. Filloną. Ne tik M. Le Pen.

Po šio tragiško įvykio ir Prancūzijos analitikai pripažino, kad teroro aktu siekta paveikti prezidento rinkimų eigą šalyje, bet sunkiai sekasi rasti atsakymą, kam teroristams reikia pagelbėti, kad į valdžią ateitų kaip tik juos sunaikinti grasinantys politikai. Akivaizdu tik tai, kad islamo teroristai savo veiksmais kažkodėl ima ir pasitarnauja Kremliaus politikai artimiausiems kandidatams. Galima kiek norima spėlioti, iš kur toks sutapimas, o teroro aktai ir toliau daugiausia vyksta Europos šalyse, kurios turi daryti labai reikšmingus sprendimus dėl savo politinės ateities. Ar tai būtų dar viena labai svarbi ES ir visam Vakarų pasauliui valstybė – Vokietija, irgi gyvenanti netrukus įvyksiančia rinkimų kampanija, ar „Brexit“ išgyvenanti Jungtinė Karalystė.

Kas jau kas, bet V. Putinas tikrai gerai žino, kaip sprogimai ir teroro aktai gali padėti ateiti į valdžią tam, kas nori įvesti kietos rankos politiką. Jį patį į politikos olimpą pamėtėjo 1999 metais įvykdyti gyvenamųjų namų sprogimai Rusijoje, kai žuvo 300 žmonių. Aleksandras Litvinenka prieš jį nužudant teigė, kad V. Putinas viską žinojo. Dabar teroro aktai vienas po kito vykdomi ir Vakarų šalyse, kuriose artėja rinkimai, ir Rusijoje. Beje, prezidento rinkimai ne už kalnų ir šioje šalyje.

Teroro aktai vienas po kito vykdomi ir Vakarų šalyse, kuriose artėja rinkimai, ir Rusijoje. Beje, prezidento rinkimai ne už kalnų ir šioje šalyje.

Islamo teroristus galima laikyti besmegeniais, kuriems svarbu tik ką nors susprogdinti Vakarų šalyse, nekreipiant dėmesio, kas po to gali ateiti į valdžią. Galima teigti, kad tai tik sutapimas, jog didžioji dalis teroro aktų įvykdoma šalyse, kuriose bus rinkimai, bet juk yra ir tie, kas gerai suvokia, kaip teroro aktai padeda ateiti į valdžią „kam reikia“. Galimi Rusijos specialiųjų tarnybų ryšiai su islamistais iš Šiaurės Kaukazo, o galbūt ir iš Šiaurės Afrikos iki šiol yra beveik tabu tema Vakaruose. Tik Vokietija jau atkreipė dėmesį, kad jų šalyje, artėjant parlamento rinkimams, daugėja islamistų iš Kaukazo.

Į antrąjį prezidento rinkimų turą Prancūzijoje išėjo tik viena Kremliui artima politikė – M. Le Pen. Apžvalgininkai prognozuoja, kad ji greičiausiai pralaimės E. Macronui. Ar Prancūzijoje įvyks dar vienas teroro aktas, kaip pagalba M. Le Pen, pamatysime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"