TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tėvo dovana ir iššūkis

2016 06 04 6:00

Kas gerbia savo tėvą, džiaugsis savo vaikais, ir kai melsis, jis bus išklausytas. Kas gerbia tėvą, ilgai gyvens. Ištrauka iš Siracido knygos.

Birželio pirmąjį sekmadienį švenčiama Tėvo diena. Ji pradėta minėti XIX amžiaus pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose vienos moters iniciatyva. Ji troško taip pagerbti savo tėvą, kuris mirus žmonai, vienas užaugino šešis vaikus. Nors Tėvo diena tokia pat gerbiama ir svarbi kaip ir Motinos, tačiau ši sulaukia daugiau dėmesio tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime. Motinai skiriamos gražiausios eilės, sveikinimai, koncertai, prekybininkų nuolaidos, tuo metu tėvas tarsi paliekamas šešėlyje.

O juk vaiko gyvenime svarbus abiejų tėvų vaidmuo. Ne paslaptis, kad mūsų visuomenė išgyvena tėvystės krizę, trūksta atsakingo požiūrio į tėvo vaidmenį. Vyras savo, kaip tėvo, pareigas apriboja materialiniu vaikų aprūpinimu, o auklėjimą patiki motinai, gatvei ir internetui. Populiarioji kultūra jaunimui formuoja vyro, kaip nuotykių ieškotojo, vakarėlių liūto, įmantraus meilužio įvaizdį, – vyro egoisto ir vyro be atsakomybės. Tuo metu užmirštama tiesa, kad tik tėviškumo dėka vyriškumas pasiekia brandą ir pilnatvę. Tikras vyras nėra tas, kuris gali daug išgerti, visada nešiojasi cigarečių pakelį, yra laimėjęs daug pergalių meilės karuose.

Tikras vyras – tas, kuris žino, kas yra atsakomybė, tas, kuris yra su vaikais, kai jiems jo reikia, tas, kuris nebijo pasakyti NE, kuomet jo atžalos prašo netinkamų dalykų. Tikras vyras ir tėvas yra tas, kuriam ne gėda atsiklaupus su savo šeima melstis rožinį. Daugelis mūsų žinome evangelinį pasakojimą apie Sūnų Palaidūną, tačiau yra ir kitas, jau šiais laikais sukurtas pasakojimas apie Tėvą Palaidūną: „Kartą gyveno tėvas ir turėjo du sūnus. Vieną naktį tėvas pasiėmė savo turtą ir iškeliavo iš namų. Vyresnysis sūnus perėmė tėvo pareigas ir darbus ūkyje, o jaunėlis kasdien išbėgdavo į kelią ir laukdavo, bene tėvas pareisiąs. Bėgo dienos, savaitės, metai...Vyresnysis sūnus įtikino save, kad tėvo niekada ir nebuvo, o jaunėlis toliau kantriai tebelaukė grįžtančio tėvo, nes abiem broliams jo labai trūko.“

Ši istorija atspindi šiuolaikinio pasaulio situaciją, kai tėvystė, o ypač šeima, patiria krizę. Be mums tokių jau „įprastų“ problemų kaip skyrybos, neištikimybė, be tėvų augantys vaikai, prisideda ir nauji iššūkiai, kurie iš esmės naikina pačią šeimos ir tėvystės bei motinystės sampratą, pasigirsta teiginių, kad šeima – tai nebūtinai vyro ir moters sąjunga, o tėtis ir mama visai gali būti Jonas ir Antanas ar Nijolė ir Onutė.

Pastaruoju metu Lietuvoje bandyta priimti įstatymus, kuriais remiantis mūsų vaikai būtų mokomi, kad lytis yra ne duotybė, o pasirinkimas – jei nori, gali būti Jonukas arba Janytė. Tad gal ir ironiškas teiginys, bet iš dalies teisingas: švęskime Motinos ir Tėvo dieną, kol dar jų neuždraudė kaip netolerantiškų kieno nors atžvilgiu. Tačiau sveikindami savo tėvelius ar prisimindami juos maldoje, pirmiausia žvelkime į tai, ką gera iš jų gavome, net jei to gėrio būta mažai, atleisdami jų žmogiškuosius trūkumus ir melsdami jiems Dievo palaimos ir gailestingumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"