TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tėvulio sūnelis

2014 05 31 6:00

Motinos dieną švenčiame jau senokai, o Tėvo? Ji atsirado Lietuvos bažnyčiose tik 1967 metais. Klausimas dėl vyrų „diskriminacijos“ iškilo Lietuvos vyskupijų Liturginei komisijai 1965 metais rengiant Romos katalikų Apeigyną Lietuvos vyskupijoms.

Pirmiausia buvo nutarta papildyti Krikšto apeigas pakrikštyto kūdikio iš krikštatėvių rankų perdavimu gimdytojams: „Gerbiamieji tėvai ir globėjai, ar pasižadate išauklėti pakrikštytąjį kūdikį Dievo ir žmonių meilėje?“ Šie atsako: „Pasižadame.“ - „Tad imkite šį kūdikį, dabar jau tapusį Dievo vaiku, užauginkite jį Dievo garbei, žmonių džiaugsmui ir gerovei. Tuo jūs įsigysite didžių nuopelnų.“ - „Dėkojame Dievui.“ Tėvas, patvirtindamas, kad tai jo vaikas, paima kūdikį, o motina – tikėjimo ir vilties simbolį žvakę.

Taigi nuspręsta parengti palaiminimo tėvams apeigas birželio pirmą sekmadienį greta su palaiminimu motinoms gegužės pirmą sekmadienį. Pasakyta – padaryta. Paimta 127-oji psalmė apie šeimos palaimą ir įvairių atitinkamų laiminimo maldų pavyzdžiu sukurta malda lotynų bei lietuvių kalbomis.

Cituojame lietuvišką tekstą: „Visagalis amžinasis Dieve, Tu šventu santuokos ryšiu sujungtiems žmonėms leidi būti savo bendradarbiais, plečiant žmonių giminę ir Tavo karalystę. Maloniai pažvelk į šiuos tėvus, susirinkusius Tau padėkoti už tėvystės malonę, ir, palaimintajai Mergelei Marijai užtariant, padėk jiems ištvermingai pakelti to kilnaus pašaukimo vargus bei kartu su visais savo vaikais pasiekti amžinąjį džiaugsmą. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.“

Apeigyno projektas 1965 metų lapkričio 6 dieną patvirtintas Romoje, 1966-aisiais išspausdintas Vilniuje, 1967 metais pradėtas plačiai naudoti bažnyčiose. Tada religingos šeimos pamažu ėmė švęsti Tėvo dieną namuose. Jokių civilinių šios šventės minėjimų sovietmečiu neatsirado, vasario 23-iąją toliau buvo minima Tėvynės gynėjų diena. Visuomenėje Tėvo dienos minėjimas paplito tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tačiau nepasiekė tokio užmojo kaip Motinos diena. Kai kas tvirtina, kad vyrams nereikia sentimentų, bet tai dviguba netiesa. Vyrai irgi laukia dėmesio ir įvertinimo, o Tėvo dienos mintis – ne vien pagarba bei dėkingumas, bet ir didžios atsakomybės priminimas.

Tėvo diena pirmąsyk paminėta Jungtinėse Amerikos Valstijose 1910 metais, pagerbiant taurų vyrą. Jis vienas užaugino šešis vaikus, kai gimdydama šeštąjį mirė žmona. Mūsų laikais šis minėjimas gyvas keliolikoje pasaulio valstybių įvairiuose žemynuose. Atrodo, nemažai daliai Seimo narių 2008 metais dar nebuvo išgaravusios vasario 23-iosios tradicijos, nes už tai, kad Tėvo diena būtų įtraukta į minėtinų dienų sąrašą, balsavo tik 69 parlamentarai, 51 pasisakė „prieš“, 4 susilaikė...

Lietuvių tautosakoje močiutė motinėlė motulė sengalvėlė vyrauja, bet ir tėvas, tėvelis, tėvulis, tėvužėlis skamba dažnai, nuoširdžiai ir rimtai. Populiariojoje dzūkiškoje „Susvarcyk, antela, cykiai plūkiodama“ vaikinas šitaip pristato save kaip pageidautiną jaunikį: „Nei aš pijokėlis, nei aš laidokėlis, tėvulio sūnelis, žemės artojėlis.“ Ir našlaitės skundas: „Nėr man tėvelio, nėr man tėvelio, nėr man tėvelio dalelei skirti.“ Sveikoje tradicinėje lietuviškoje šeimoje tėvas sėdi gale stalo ir raiko duoną šeimai. Jis išklauso šeimos narių pageidavimus, įvertina jų sumanymus, padeda išmintingai pasirinkti. Išsprendžia tuščius ginčus: „Tėvas pasakė, vaikai, ša!”

Paaugliui sūnui gera su tėčiu žvejoti, keliauti, meistrauti. Dukružei saugu bręsti už atsakingų tėvo pečių, ir jai nejučiomis susiklosto pageidautinas būsimo vaikų tėvo įvaizdis. Rimtą klaidą daro mamos, kurios mėgina paversti vaikus išskirtine savo nuosavybe. „Mamyčių sūneliai“, kaip sakoma, dažnai būna išlepinti ir nemoka grumtis su gyvenimo sunkumais. „Tėvulio sūnelis“ savo ruožtu turėtų būti darbštus ir drausmingas. Tikros brandos sąlygas sudaro vieningas tėvo ir motinos auklėjimas.

Šiemet Tėvo diena sutampa su Tarptautine vaikų gynimo diena. Kokia galėtų būti pati pirmoji, prigimtinė vaiko teisė, jeigu ne ši - per visą vaikystę ir brandą turėti šalia savęs abu gimdytojus.

Sunkumai, keblumai kartais ištinka ir rimtas sutuoktinių poras. Kas tada? Tikriausiai nei sąžiningas vyras, nei sąžininga žmona neskubės kreiptis į odiozinę „greitų ištuokų firmą“, kantriai neišbandę visų galimybių išspręsti tarpusavio nesusipratimus ir nepadaryti savo vaikų pusnašlaičiais, nors abu tėvai gyvi. Dažnai ir vaikai padeda tėvams vienam kitą suprasti, atleisti, tarytum iš naujo pradėti, išsiblaivyti iš naujų „meilių“ kvaitulio.

Tikra palaima krikščioniškai šeimai yra kasdienė bendra vakaro malda, apimanti tarpusavio atsiprašymą ir atleidimą: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Šv. Pauliaus Laiškas efeziečiams 4,26.) Drauge melstis nepratusios šeimos galėtų to paties siekti bendru vakariniu apsikabinimu: „Atleiskite man.“ – „Ir man atleiskite...“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"