TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tėvynė – mūsų! Valstybė - jūsų?

2015 06 10 6:00

Paskelbus išteisinamąjį nuosprendį buvusių OMON vadų Boleslovo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo byloje, pasipylė daugybė komentarų. Viešai savo nuomonę išreiškę kai kurie politikai, valstybės pareigūnai (Vytautas Landsbergis, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas) neslėpė esantys šokiruoti tokio nuosprendžio. Tautos gi balsas, išsiliejęs interneto komentaruose, turėjo daugiau spalvų ir atspalvių.

Daug išsakyta pasipiktinimo ir kaltinimų, bet esama ir kitokių nuomonių. Vieni kaltino prokurorus, kiti – teisėjus, treti ėmėsi apibendrinimų ar šaukėsi prezidentės užtarimo. Štai Skalviu pasirašęs interneto komentatorius drebia: „Neteisinkit šių teisėjų. Jei jie būtų tikri teisėjai, ginantys teisingumą, ir tikri savo valstybės piliečiai, tokio nutarimo nebūtų. Juk jie suprato, kad toks sprendimas sukels skandalą. Matyt, apsimokėjo rizikuoti.“ Kitas pilietis, priešingai, kaltina prokurorus: „Sąžiningas teisėjas nieko negali padaryti, jeigu bylą ruošė debilai. Todėl palikit ramybėje profesionalius teisėjus.“ Teisybės teismuose pasigedęs komentatorius kreipiasi į aukščiausią Lietuvos valdžią: „Gal prezidentė galėtų pasakyti, kas čia Lietuvoje vyksta, nes teisėjai paskiriami jos dekretu. Mano supratimu, šie teisėjai dirba kitai valstybei, o ne mano Tėvynei Lietuvai.“

Išties kai kurie teisėjo Audriaus Cinino pasakymai bei komentarai leidžia stebėtis ir svarstyti, kurios valstybės teisingumui jis mano turįs atstovauti. Ypač kai pasirodo šitokį teisėjų sutrikimą liaupsinantys komentarai: „Kai teisėjai dirbs Lietuvai, tai bus visiška diktatūra. Teisėjai dirba pagal įstatymą ir nešališkai, o ne Lietuvai.“ Kitas komentatorius šią mintį patikslina: „Jie (omonininkai – aut.) davė priesaiką ir buvo geri kareiviai. Džiugi žinia.“

Taip, džiugią žinią siunčia toks teismo nuosprendis. Tik ne Lietuvos patriotams, pasiruošusiems už savo valstybę aukoti sveikatą, gyvybę, o ateities “žaliesiems žmogeliukams“, kurie, prisiekę tarnauti Rusijai, jai paliepus pradėtų šaudyti, žaloti, žudyti Lietuvoje tuos, kurie nenori grįžti į „rusų pasaulį“. O Lietuvos valstybinis teisingumas paskelbtų, jog jie nekalti.

Nejaugi tokią žinią Lietuvai ir pasauliui savo nutartimi norėjo paskleisti teisėjai A. Cininas, Jurgita Mačionytė ir Stasys Lemežis? Viena netriviali žinia, kurią jau paskleidė mūsų nešališkasis teismas, yra ta, jog už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, o ne jų įsakymų vykdytojams. O kaip tuomet Niurnbergo teismo nuosprendžiai? Gal juos jau reikia paskelbti negaliojančiais? Juk ten buvo nuteisti ne tik tie, kurie davė įsakymus, bet ir tie, kurie įsakymus vykdė?..

Antra "džiugi" žinia, kurią Lietuvos laisvės priešams ir jų pasauliui paskelbė Lietuvos teisėjai, yra ta, kad omonininkų įvykdytų nusikaltimų metu Lietuvoje, pasirodo, nebuvo „okupacijos sąlygų“.

Kiekvienas išsilavinęs ar senatvine silpnaprotyste nesusirgęs Lietuvos gyventojas pasakys, kad jei nepriklausomybę paskelbusioje valstybėje tebestovi kitos valstybės kariuomenės garnizonai su lengvos ir sunkios ginkluotės komplektais, tokia šalis ir tarptautinės, ir nacionalinės teisės požiūriu yra laikoma okupuota. O rusų kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta tik 1993 metais.

Tad kas ir kam (prokurorai – teisėjams ar teisėjai prokurorams?) turėjo įrodinėti, kad Lietuva ir 1990, ir 1991 metais tebebuvo okupuota, ir tie veiksmai, kuriuos prieš Lietuvos žmones, pareigūnus, patriotus vykdė omonininkai, yra karo nusikaltimai bei nusikaltimai žmoniškumui? Juk tai yra istorinė tiesa, tokia pat kaip ir tai, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė. O gal „nešališki“ Lietuvos teisėjai ir dėl Lietuvos sostinės abejoja?

Pagaliau, tebūnie išgirstas kandus tautos balselis, interneto platybėse klausiantis: „Jei vadai išteisinti ir nekalti, tai kaip su tais dviem, kurie jau nuteisti ir sėdi cypėj?"

Ši rezonansinė tapusi byla, deja, tampa ir takoskyra tarp tų, kurie laiko Lietuvą savo Tėvyne ir savo valstybe, ir tų, kurie Lietuvos sava nelaiko, bet algas iš jos biudžeto lupa didžiausias. Tokių prisiplakėlių netrūko visais laikais, bet protu nesuvokiama, kad šiandien tarp jų – ir kai kurie Lietuvos valstybei atstovaujantys – turintys atstovauti – bei jos teisingumą vykdantys pareigūnai.

Apie kokį teisingumą galima kalbėti šiuo atveju, kai nekaltais paskelbiami tie, kurie svetimos valstybės įsakymu žemino, šaudė, žudė Lietuvai – Tėvynei ir valstybei – ištikimai tarnavusius žmones? O kai teisingumo atsisakoma, ko iš Lietuvos valstybės begali tikėtis tie jos gyventojai, kurie Lietuvą tebelaiko savo vienintele, į jokius pinigus, jokias karjeras kitose šalyse nemainoma Tėvyne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"