TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tiesioginių merų rinkimų vilionės

2013 03 22 5:08

Valdančioji dauguma sieks įgyvendinti tiesioginių merų rinkimų idėją, kuriai palaiminti 2010 metais pritrūko kelių balsų Seimui balsuojant dėl atitinkamų Konstitucijos pataisų. Toks siekis yra deklaruotas Vyriausybės programoje.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas "darbietis" Valentinas Bukauskas teigia, kad šį klausimą jau nagrinėja atitinkama darbo grupė. Vis dėlto iki šiol neaišku, kam tokia reforma bus naudinga ir ar tikrai išspręs problemas, kurias turėtų spręsti.

Reikia pabrėžti, kad tiesioginių merų rinkimų įvedimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Neįmanoma nuspėti, kokių jis turės neigiamų ar teigiamų pasekmių. Būtina kokybiška diskusija "už" ir "prieš". Norėčiau panagrinėti populiariausius teiginius, kurie pasitelkiami ginant tiesioginių merų rinkimų idėją.

Pirmasis argumentas - tiesioginiai merų rinkimai Lietuvos politinei sistemai suteiks daugiau demokratijos. Gyventojai galės patys rinkti savivaldybės vadovą. Dabar šis sprendimas priklauso nuo taryboje dirbančių partijų atstovų, kurie ne visada meru išrenka piliečių pageidaujamą asmenį. Be to, teigiama, kad partijų sąrašuose į savivaldybių tarybas kandidatuojantys politikai žvaigždės dažnai nuvilia rinkėjus, nes net neketina dirbti taryboje. Pavyzdžiui, per 2011 metų rinkimus partijos "Tvarka ir teisingumas" sąraše į Klaipėdos rajono tarybą kandidatavęs Petras Gražulis padėjo savo politinei jėgai laimėti, tačiau būti meru akivaizdžiai neketino. Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, tokių atvejų nebebūtų.

Atliekant sisteminę rinkimų rezultatų ir merų priklausomybės partijoms analizę paaiškėja, kad ir pagal dabartinę tvarką, kai merai renkami netiesiogiai, demokratijos principai ir piliečių valia yra įgyvendinami palyginti nuosekliai. Per 2011 metų rinkimus 47 merai iš 60 buvo išrinkti, kai į savivaldybių tarybas pateko kandidatuodami partijų sąrašuose. Galima taikyti dar griežtesnį kriterijų - kad meru būtų žmogus, kuris po reitingavimo surinko daugiausia pirmumo balsų rinkimus laimėjusios partijos sąraše. Tokių merų šiuo metu yra 34.

Be to, reikia suprasti, kad balsuojant už asmenis demokratinio reprezentatyvumo principas gali net nukentėti. Pirmuose tiesioginiuose merų rinkimuose laimę neabejotinai norės išbandyti daug kandidatų, o tai lems didelį balsų išsiskaidymą. To, kas nutinka mažu rinkėjų aktyvumu pasižyminčiuose rinkimuose (būtent tokie Lietuvoje ir yra savivaldos rinkimai), kai balsuojama už asmenis, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Praėjusį savaitgalį trijose apygardose per antrąjį pakartotinių Seimo rinkimų turą varžėsi šeši politikai. Iš jų keturi per pirmąjį turą negavo ir 10 proc. visų į sąrašus įtrauktų rinkėjų balsų atitinkamoje apygardoje.

Kitas argumentas už tiesioginius merų rinkimus - valdžios stabilumas. Savivaldybių tarybose padaugėjo atvejų, kai koalicijos keičiasi dėl partijų tarpusavio intrigų, o kartu su jomis - ir merai. Šiuo požiūriu tinkami pavyzdžiai yra Trakų ir Raseinių rajonai, kuriuose 2007-2011 metais valdė po tris skirtingus merus.

Čia reikėtų prisiminti, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl iki šiol nepavyko įteisinti tiesioginių merų rinkimų, yra nesutarimas, ar meras turėtų būti vykdomosios, ar atstovaujamosios valdžios institucija. Problema niekur nedingo, o bet kuris iš šių pasirinkimų neišvengiamai sukels įtampą tarp tarybos ir tiesiogiai rinkto mero.

Jeigu tiesiogiai išrinktas meras pakeistų dabartinį administracijos direktorių, jis taptų savivaldybės vykdomosios valdžios galva. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas taikliai pasakė, kad tokiu atveju meras neturėtų įtakos tarybai ir sunkiai įgyvendintų savo politiką: rezultatas gali būti visiškas chaosas.

Kita vertus, jei tiesiogiai išrinktas meras bus tarybos vadovas, probleminio santykio su taryba potencialas išlieka. Visiškai galima situacija, kai tiesiogiai išrinktas meras taryboje susidurs su jam priešiška dauguma. Net jeigu aiškios blokuojančios daugumos nebus, tai automatiškai nereiškia gerų mero darbo sąlygų. Bet kuriuo atveju jam reikės suburti kartu dirbti galinčią ir norinčią koaliciją. Tai fragmentuotoje partinėje sistemoje (tokios yra daugumoje savivaldybių) nepartiniam arba mažiau populiarios politinės jėgos atstovui bus labai sunku.

Galiausiai, skirtingai nei esant dabartinei sistemai, mero institucijos stabilumas reikštų, kad kadencijos metu taryba negalės atšaukti savivaldybės vadovo, jei iškils klausimų dėl jo reputacijos ar sąžiningumo. Dalis dabartinių merų, kurie 2011 metų rinkimuose nebuvo pirmieji numeriai savo partijų sąrašuose, šiuo metu eina pareigas būtent dėl to, kad kai kurios politinės jėgos neužsimerkė prieš skandalus, į kuriuos įsivėlė jų lyderiai (reitinguoti į pirmą vietą ir rinkėjų). Pavyzdžiui, Pakruojo rajone laimėjusių socialdemokratų sąrašo pirmasis numeris Saulius Gegieckas 2011 metų gruodį tarybos sprendimu buvo atšauktas iš mero pareigų dėl kompromituojančio elgesio.

Žinoma, visada galima situacija, kai neblaivus prie vairo policijos pareigūnų sulaikytas meras toliau eis pareigas. Būtent taip atsitiko Ukmergėje, kur tarybos daugumai toks įvykis 2011-ųjų lapkritį nebuvo rimtas pretekstas iš savivaldybės vadovo posto pašalinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą Algirdą Kopūstą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad įvedus tiesioginius merų rinkimus neliktų galimybės pakeisti susikompromitavusio mero. Savivaldybės vadovą būtų galima pašalinti tik per kitus rinkimus jo neperrenkant. Tačiau ir dabar rinkėjai gali bausti lūkesčių nepateisinusius merus, balsus atiduodami už kitas politines jėgas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"