Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tigrai: Baltijos, Azijos ir popieriniai

 
2017 07 21 6:00

Lietingą lietuvišką vasarą, pritilus politinėms batalijoms, daugelio mintys krypsta į tolimus kraštus. Bet tai, kad vasarą apie tolimus kraštus galime galvoti sąmoningai, nereiškia, jog žinios iš ten mūsų nelanko visus metus – tiesiog bendro triukšmo fone nepastebime šių nelemtų vizijų.

Vienas įdomus Lietuvos politiniams sprendimams būdingas dalykas – debatai dėl vadinamosios gerosios užsienio praktikos. Nesvarbu, ar tai kova su korupcija, ar didelės pridėtinės vertės ekonomikos kūrimas, ar pavardžių rašymas – per bet kokią viešą diskusiją anksčiau ar vėliau iškyla klausimas, o kaip daro kiti? Labai svarbu pažinti gerąją užsienio praktiką, bet, ko gero, dar svarbiau – blogąją. Tik bėda, jog politikams įtikinėti piliečius daryti ką nors užsienio pavyzdžiu tiesiog nesąžininga – o kad to gero turime daug, mano nuomone, yra menkos politinės kultūros požymis. Pasakysite, kas čia bloga, kad mums pristatomi pavyzdžiai kaip iliustracijos to, ką įmanoma padaryti? Atsakymas paprastas: naudotis užsienio patirtimi kaip iliustracija gerai, bet pakeisti nuosekliai išdėstomus specifinių aplinkybių argumentus iliustracijomis yra tolygu rimtą literatūros kūrinį pakeisti spalvinimo knygele ir tikėtis, jog skaitytojai supras visus realybės niuansus, kuriuos bandė perteikti autorius. Geriausiu atveju gausite interpretacijos interpretaciją – jos užsienietis, kurio valstybe naudositės kaip iliustracija, ko gero, neatpažintų; blogiausiu – įtikinėsite sunkiai patikrinamais teiginiais, kurie mums gali labai liūdnai baigtis. Tarkime, tokiais kaip „Islandija neturi kariuomenės, ir nieko – rusai nepuola“.

Kol matome okupuotų Gruzijos ir Ukrainos teritorijų pavyzdžius, kuriuos papildo labai įtikimos vaizdinės priemonės, debatų, kaip pavyzdingai tvarkoma gynyba Islandijoje ar Kosta Rikoje, išvengiame. Rusija arti, ir mūsų visuomenė gerai supranta, kokia tai šalis. Tačiau kuo toliau yra užsienio valstybė, tuo patraukliau ją galima pateikti kaip pavyzdį. Faktiškai apie tokias pasakų šalis kaip Izraelis, Pietų Korėja, Singapūras ar Demokratinė Kongo respublika galime sakyti ką norime – svarbu ne faktus žinoti, o iliustraciją pritaikyti publikos lūkesčiams. Juk visi turime susidarę tam tikrus stereotipus, kokia, pavyzdžiui, yra Demokratinė Kongo Respublika arba koks yra Singapūras. Taip vienai ar kitai šaliai galime „pripaišyti“ bet kokią reformą. Tačiau toks makiaveliškas elgesys jau rodytų tam tikrą politinio diskurso brandumą. Naivioji užsienio pavyzdžių naudojimo praktika remiasi prielaida: „Jei darysime kaip jie, ir pas mus bus taip, kaip ten.“

Ar pamenate laikus, kai apie Baltijos valstybes galėjome išgirsti komentarų, kad jos – ekonomikos tigrai? Pirmosios šalys, kurioms taikyta ekonomikos tigro sąvoka, buvo Azijoje. Jų staigus ekonomikos augimas įvyko kiek vėliau nei didesnių ir pramonės tradicijas turinčių valstybių – Japonijos, Vokietijos ar Italijos. Pastarąsias sugriovė karas, bet jas buvo galima greitai atstatyti, nes ten išliko išsilavinusių ir kvalifikuotų žmonių. Azijos tigrai (pirmiausia Taivanas, Pietų Korėja ir Singapūras) buvo skurdžios visuomenės, kurios, atrodė, neturi jokių galimybių tapti pažangios ir turtingos. 2008-aisiais paaiškėjo, kad Baltijos tigrai – tik „popieriniai“, jų pajėgumas įspūdingas vien popieriuje. Tad ką mes padarėme neteisingai? Ir kodėl Pietų Korėja bei Singapūras vėl randa vietos Lietuvos politiniame diskurse?

Leiskite pasiūlyti alternatyvą naiviam požiūriui apie užsienį. Galbūt vienos šalys tampa tikrais, o kitos – „popieriniais“ tigrais dėl paprasčiausio atsitiktinumo – reikia atsidurti tam tikroje vietoje tam tikru laiku. Vienas dalykas, kuris skiria Lietuvą nuo Azijos tigrų, yra vieta. Azijos tigrai – jūrinės valstybės, salos ir pusiasaliai. Kitas mus skiriantis dalykas – tų šalių ekonomikos augimo pagrindai buvo padėti reformuojant švietimo sistemas tada, kai iš didelių šeimų kilę jauni gyventojai pradėjo atidėti šeimų kūrimo planus. Trečia, visos šios valstybės pramonės plėtros ėmėsi tada, kai Kinija dar nebuvo tapusi pasaulinės pramonės centru. Ketvirta, jose kritinius sprendimus priėmė autokratai. Tai, ką prieš 40 metų padarė Azijos šalių vadai, mums tiek pat aktualu, kaip ir tai, ką padarė Aleksandras Makedonietis nugalėdamas nepalyginti didesnę Persų imperiją. Mūsų galimybės pakartoti Pietų Korėjos ekonomikos sėkmę pamėgdžiojant jos politikų sprendimus tolygios bandymui imituoti Aleksandro Makedoniečio žygdarbį.

Anksčiau viešojoje erdvėje, o ir dabar galiojančiame Lietuvos svarbiausiame strateginiame dokumente „Lietuva 2030“ akcentuotas siekis kurti į Šiaurės šalis panašią visuomenę. Tačiau vis dar tenka išgirsti, kad Lietuvoje reikėtų įgyvendinti reformas, panašias į vykdytas Singapūre. Deja, tikėtis sėkmės galėtume tik tokiu atveju, jei Lietuvą labai greitai perkeltume į Madagaskarą, turėtume 300–400 tūkst. patriotiškai nusiteikusių 20–30 metų viengungių, kurie būtų baigę geresnes nei dabartines mūsų mokyklas, o Kiniją ištiktų staigus kataklizmas. Bet svarbiausia – mums reikėtų išmintingo ir ne itin korumpuoto autokrato. Ypač dėl šios paskutinės sąlygos Azijos tigrų pavyzdys atrodo nelabai patrauklus, nes kiekvienam Lee Kuan Yew, Park Chung-hee ar Deng Xiaopingui pasaulyje tenka daugybė robertų mugabių ir vladimirų putinų. Tad niekada nesiryžčiau suteikti įgaliojimų „stiprios rankos“ herojui ir statyti ant kortos savo bei savo vaikų gyvenimų.

Politikai negali savo pagrindinio darbo – priimti Lietuvos specifiką atitinkančius sprendimus, kurie būtų geri, pagrįsti ir įtikimi, – pakeisti užsienio patirties plagiatu. Kelio į ekonomikos inovacijas nevalia grįsti politinėmis imitacijomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"