TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tik mes patys

2009 02 09 0:00

Lietuvos žiniasklaida pradėjo vertinti Lietuvos žiniasklaidą. Tai sveikintinas reiškinys. Per ilgai žiniasklaidą labiausiai kritikuodavo politikai. Jie stengdavosi suversti kaltę už politines nesėkmes "neobjektyviai", "šališkai" žiniasklaidai. Savo ruožtu žiniasklaida beveik instinktyviai atmesdavo bet kokią kritiką kaip kėsinimąsi į spaudos laisvę. Ir jautė pareigą ginti savuosius, nesvarbu, kad ir kaip jie tendencingai ir iškreiptai vaizduodavo įvykius ar dergdavo žmones.

Vis daugiau žurnalistų ryžtasi kritiškiau vertinti savo gildiją. Dar svarbiau - jie pamini, nors ir nedažnai, konkrečius leidinius, žurnalistus ar straipsnius, kurie pažeidžia žurnalistikos normas. Ne viena žurnalistė teisėtai pasipiktino, kad konservatoriai, nedrįsdami konkrečiai minėti "Lietuvos ryto", šio laikraščio paskvilius priskirdavo ir likusiai žiniasklaidai. Tačiau žurnalistai irgi nerodo didesnės pilietinės drąsos.

Interviu Bernardinai.lt Liudvikas Jakimavičius priekaištavo Žurnalistų sąjungai, kad ji tylėjo, "kai aukšti VSD pareigūnai selektyviai išmetinėjo viešumon konfidencialią ar slaptumo grifu pažymėtą informaciją, kad per žiniasklaidos priemones būtų dergiamas ir naikinamas vienas ar kitas neparankus politikas... minėtoji žiniasklaida lošė į vienus vartus, nuodydama informacinį lauką, kuriame buvome priversti gyventi".

Priekaištai reiškiami ne tik Žurnalistų sąjungai, bet ir daugeliui

žurnalistų. Nors priekaištai kategoriški, negalima į juos numoti lengva ranka. Tuo pat metu reikia įsisąmoninti, kaip sunku bus pašalinti žiniasklaidos trūkumus. Valdžia nepajėgi to daryti, ir nevalia suteikti platesnių galių ideologiniams cerberiams.

Banali tiesa, kad žiniasklaida turi save reguliuoti. Bet kaip tai daryti?

Neseniai Rytas Staselis taikliai pažymėjo, kad jeigu trys žiniasklaidą neva reguliuojantys kvaziinstitutai - Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija - "šiandien kur nors pranyktų, žiniasklaidos kokybė nei pagerėtų, nei dar labiau suprastėtų". Jo nuomone, šie kvaziinstitutai neveiksmingi, nes yra nuleisti "iš viršaus".

Reikia pridurti, kad ir "iš apačios" pakilusi savireguliavimo institucija nebus veiksminga. Jokia visą žiniasklaidą ar didelę jos dalį apimanti sistema neturės didesnio poveikio. Tik atskiri laikraščiai, žurnalai, radijo ar televizijos žinių laidos, interneto portalai gali užtikrinti savo žurnalizmo kokybę. Ir tik savo. BNS turi rūpintis BNS žinių tikslumu, "Alfa" - "Alfos", "Lietuvos žinios" - "Lietuvos žinių". Jei redaktoriams ar leidėjams nerūpi objektyvumas, pamokymai iš šalies tokie ir liks.

Žurnalistai neturi būti abejingi savo kolegų trūkumams. Jie gali patarti, paskatinti, pakritikuoti, pasmerkti, juolab kad nebus galima vaizduoti jų kritiškų pastabų kaip noro užgniaužti laisvą žodį.

Žurnalistės ir apžvalgininkai gali imtis radikalesnių priemonių, pavyzdžiui, atsiriboti nuo žurnalistikos normas pažeidžiančios žiniasklaidos. Praeitą savaitę kuklų žingsnį žengė keturi ilgamečiai Balsas.lt autoriai - atsiribojo nuo portale paskelbtos Vito Tomkaus publikacijos. Būtų buvę geriau, jei jie būtų nutraukę ryšius su portalu ilgesniam laikui. Kad būtų žinoma, jog tokios publikacijos turi realių pasekmių.

Kultūros veikėjai ir kiti viešieji asmenys turėtų atsisakyti duoti interviu susikompromitavusiai žiniasklaidai ar odioziniams žurnalistams, kurie nesąžiningai šmeižia žmones ar skleidžia dezinformaciją.

Nereikėtų pervertinti tokių protestų veiksmingumo. Manau, daugelis žmonių prenumeruoja "Lietuvos rytą" ir "Respubliką" ne dėl politinių žinių ar komentarų, bet dėl sporto, madų, "Stiliaus" ir visokiausių kitų priedų. Jie nesiliaus pirkę laikraščių pamatę, kad spausdinama mažiau interviu su vadovaujančiais politikais ar iškiliais menininkais. Nemažai jų net nepastebės. Interneto portaluose žinia apie Zvonkę ir kitas "šou pasaulio" žvaigždes sulaukia daugiau komentarų negu žinia apie posūkį Lietuvos užsienio politikoje. Tačiau ilgainiui selektyvus atsiribojimas neliktų be poveikio.

Laikas atkreipti dėmesį į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT). Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas nacionalinis transliuotojas turi būti nepriekaištingos žurnalistikos pavyzdys, šaltinis, kuriuo gali pasitikėti visi piliečiai. LRT ne visada išlaiko deramą lygį. Romas Sakadolskis ir Artūras Račas rašė, kad kai kurios naujos diskusinės laidos buvo vienašališkos ir neobjektyvios, viską varė į vienus vartus. Praeitą vasarą po Dariaus Kuolio laidos pašalinimo buvo abejojama, ar LRT laidos tinkamai atspindės viešojo gyvenimo nuomonių įvairovę. Nuo to laiko nuogąstavimai sustiprėjo. Daug kritikos sulaukia Audriaus Matonio, Ritos Miliūtės ir kai kurios kitos laidos. Pasak vieno interneto šmaikštuolio, laida "Teisė žinoti" tapo "Teisė žinoti Miliūtės nuomonę."

LRT vadovybė turi rūpintis žinių ir diskusijų laidų objektyvumu bei nuomonių įvairove, laiduoti, kad opiausi visuomenės klausimai būtų nuodugniai ir visapusiškai nagrinėjami. Dauguma Vakarų visuomeninių transliuotojų kartą per metus, jei ne dažniau, kritiškai įvertina savo programas, dažnai pakviesdami dalyvauti nepriklausomus ekspertus. Rengiamos kiekybinės vartotojų apklausos, organizuojamos vadinamosios fokuso grupės. Stengiamasi nustatyti, ar laidos objektyvios, ar svarstomi aktualiausi klausimai, ar jose lygiai atstovaujama skirtingoms nuomonėms, ar laidų vedėjai nešališki, mandagūs ir t. t. Nustačius trūkumus reikia juos pašalinti, o esant reikalui - pakeisti laidų vedėjus ar redaktorius, gal net nutraukti laidas. Tai būtų ne cenzūra, bet būtinas nuosprendis prastam žurnalizmui.

Kadangi LRT vadovybė neorganizuoja tokių vertinimų, LRT tarybai tenka atsakomybė juos rengti ir apskritai rūpintis žinių laidų kokybe. Taryba nepasižymi veiklumu. Suprantamas jos nenoras kištis į LRT vadovybės kompetenciją, bet be programų vertinimo negalima laiduoti jų profesionalumo ir objektyvumo. Nuoseklūs žinių programų vertinimai būtų labai naudingi ir privačiai žiniasklaidai.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"