TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tik silpnas bites puola bitės plėšikės

2010 08 10 0:00

Apie gyvūnus, natūraliai baigusius savo gyvenimą, sakoma, - nugaišo, padvėsė. Miršta tik žmonės ir bitės. Dėl bičių gyvensenos darniomis šeimomis bei duodamos didelės naudos žmogui joms suteikta tokia išskirtinė pagarba. Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, bitės, kaip ir žmonės, pradeda plėšikauti: užpuola silpnesnę šeimą ir jos sukauptą turtą pergabena į savo būstą.

Bitininkams žinomas reiškinys, kai, nebeįstengdamos apsiginti nuo bičių plėšikių, užpultos šeimos bitės pradeda gabenti savo medų į plėšikių avilį. Taip apiplėšta ir netekusi maisto šeima išmiršta. Jei panašus reiškinys pasitaiko tarp žmonių, jis vadinamas kolaboravimu, bendradarbiavimu su priešu jo, o ne savo krašto naudai.

Sovietų okupuotose šalyse, jas siekiant priversti dirbti okupanto naudai, ir buvo naudojamas bičių plėšikių ir nepajėgių atremti plėšikavimo bičių bendradarbiavimo pavyzdys. Per sovietinės okupacijos dešimtmečius kolaboravimas buvo įgavęs siaubingą mastą. Verbavimo mechanizmas, išradingiausi verbavimo būdai buvo taip ištobulinti, kad žmogus, net būdamas savo Tėvynės patriotu, vilionėmis turėti geresnį darbą ar kilti karjeros laiptais, šantažu ar kankinimais buvo paverčiamas kolaborantu. Suvilioti ar palaužti kolaborantais tapdavo net politiniai kaliniai, partizanai, kunigai. Tik komunistų partijos nariai nebuvo verbuojami būti kolaborantais, nes ta partija saugumo struktūroms vadovavo, nariai savaime su režimu kolaboravo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, beveik visose valstybinėse struktūrose išliko tie patys žmonės ar jų palikuonys, taigi tarp jų - kolaborantai. SSRS žlugus ir jos teises bei pareigas perėmus Rusijos Federacijai, buvęs okupantas iš daugelio kraštų pasitraukė, tačiau susigrąžinti praradimų neatsisakė. Tai nedraugiškai kaimynei, siekiančiai savo tikslų, reikalingi buvę uolūs komunistai, buvę kolaborantai. O iš tikrųjų, kartą davę pasižadėjimą sovietiniam saugumui, bijodami, kad šeimininkas jų jau nepriklausomoje valstybėje nedemaskuotų, nesunkiai įtraukiami į antivalstybinę veiklą, jai sąmoningai kenkia. Esant tokioms sąlygoms, kolaboravimo reiškinys, užslėptas ar net atviras, išsivadavusiose šalyse vėl tarpsta.

Akivaizdaus kolaboravimo tęstinumo pavyzdys yra pasiaukojamai Lietuvai dirbusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno išsiuntimas į Baltarusiją ir ten jo nužudymas. Buvęs KGB rezervininkas, Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius išsiuntė itin sąžiningai tarnavusį valstybei pavaldinį V.Pociūną, ir jis 2006-ųjų vasaros pabaigoje Breste žuvo. Ir tik š. m. gegužę Lietuvos generalinė prokuratūra perkvalifikavo bylą iš "nelaimingo atsitikimo" į nužudymo. Anuomet mūsų teisėsauga, sąmoningai vengdama rimto tyrimo, pasikliovė Baltarusijos teisėsaugos sufabrikuota versija, o kolaborantai žiniasklaidoje sukėlė žmogžudystę maskuojančių šmeižtų laviną.

Nereikėtų stebėtis, kad palankumą nedraugiškai valstybei reiškia ar slaptą informaciją teikia pavieniai privatūs asmenys, tos valstybės šnipai, tačiau kai į tokią veiklą įsitraukia valstybinės institucijos, grėsmė nacionaliniam saugumui - neišvengiama.

Tai, kad Lietuvos VSD jau ne vienus metus gali bendradarbiauti su Rusijos FSB (lietuviškai - FST), liudija Lietuvos teisėsaugininkų persekiojami čečėnai Lietuvoje. Pabėgę nuo represinio prorusiško Ramzano Kadyrovo režimo ir gyvenantys mūsų krašte čečėnai liudija, kad, pabendravus su VSD pareigūnais, anksčiau ar vėliau pateiktos žinios tapdavo žinomos R.Kadyrovo parankiniams Čečėnijoje. Dėl to nukentėdavo ten likę jų giminaičiai. Atrodo, kad VSD ir Rusijos saugumo struktūrų bendradarbiavimas, prisidengiant kovos su terorizmu vėliava, vykdomas gana aktyviai. Kita vertus, kadangi kovai su terorizmu lėšų antiteroristiniuose fonduose nestinga, "kovą" galima paversti pelningu verslu - įdarbinti seklius, organizuoti keliones, samdyti butus ir, kaip mūsų valstybėje įprasta, dar turėti "otkatą" (nuovirų).

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko nuomone, mūsų VSD ir FSB bendradarbiavimas nėra įmanomas, o jeigu vyktų, galėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Tačiau jau vieša paslaptis, kad Maskvos specialiųjų tarnybų atstovai lankosi Lietuvoje, mūsų teisėsaugos atstovai - Maskvoje. Ši veikla vyksta nematant nei politikams, nei visuomenei, ji niekaip nekontroliuojama.

Kai SSRS teroristai po Medininkų žudynių pasislėpė ir dabar tebegyvena Rusijoje, ši apie jų išdavimą su Lietuvos teisėsauga ar bendradarbiavimą nesileidžia į kalbas. Mūsų teisėsauga, imituodama kovos su terorizmu veiksmus, tikėtina, uoliai persekioja čečėnus ir jiems palankius Lietuvos piliečius pagal Rusijos užsakymą, nes jai tokios užduoties nei mūsų valstybės vadovai, nei NSGK nėra davę.

Kas gali paneigti, kad Lietuvos teisėsauga nekolaboruoja su nedraugiškomis valstybėmis? Kas gali paneigti, kad iš paliegusios teisėsaugos "medus" su jos pačios paslaugomis nekeliauja į plėšikių avilius?

Geras bitininkas žino, kad geriausias būdas atremti bites plėšikes - nelaikyti silpnų bičių šeimų, o kaip jas sustiprinti, taip pat žino, todėl plėšikavimo reiškinys nėra paplitęs.

Metas mūsų valstybei pasekti gerų bitininkų pavyzdžiu ir nepasiduoti antiteroristais apsišaukusiųjų užmačioms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"