TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tik tikslios investicijos užtikrins ūkio augimą

2013 03 06 5:21

Ekonomikos augimas priklausys nuo labai tikslių, konkrečių verslo ir valdžios sprendimų bei tikslingų investicijų, nes jis negali būti siejamas su chaotišku investavimu visur ir į viską. 

Ateityje visos investicijos turi būti susietos ne tik su esamų darbo vietų išlaikymu, bet būtinai ir su naujų kūrimu. Priešingu atveju kartu su silpnėjančiomis ar prarastomis įmonėmis atiduodame savo konkurentams ir rinką - mūsų šalies žmonės lieka be darbo, o aplinkinių valstybių įmonės sėkmingai darbuojasi ir mums parduoda tą pačią, bet brangesnę produkciją.

Tenka dažnai lankytis Lietuvos įmonėse - naudojuosi kiekvienu kvietimu tiesiogiai išgirsti darbuotojų ir vadovų problemas, pamatyti ir įvertinti laimėjimus. Ne kartą tokie susitikimai patvirtino tiesą, kad mokytis reikia ir iš klaidų, ir iš sėkmingų sprendimų. Iš pastarųjų vizitų norėčiau pateikti du pavyzdžius.

Daugiau kaip 150 kilometrų nuo Vilniaus esančioje gamykloje dirba 600 darbuotojų, jų amžiaus vidurkis - 35 metai. Gamybinis plotas - 6-7 futbolo stadionai. Lietuvos masteliu tai didelė įmonė. Mieste - rajono centre - gyvena apie 20 tūkst. žmonių, bet dalis gamyklos darbuotojų kasdien į darbą vežami net po keliasdešimt kilometrų. Gamykla sukuria papildomų verslų šalia savęs, pavyzdžiui, vežėjai veža darbuotojus, veikia valgykla.

Ši viena moderniausių savo srities gamyklų Rytų Europoje, pastatyta per metus, veikti pradėjo 2006-aisiais. Bendros investicijos į gamyklą siekė daugiau kaip 70 mln. litų, iš jų daugiau kaip trečdalis - Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos.

Jei valstybė investuotų lėšų, o įmonė pridėtų savo dalį ir įsigytų naujos įrangos, tuose pačiuose gamybiniuose plotuose galima būtų sukurti dar 150 darbo vietų.

Būtent į tokius, tikslius ir tikslingus, realybės testais patikrintus projektus būtina nukreipti investicijas, ES paramą ir valdžios sprendimus. Tokia būtų reali regioninė politika ir darbo vietų kūrimas. Jei dar pakoreguotume valstybės institucijų sprendimus, kurie šiuo metu turi neigiamą poveikį pramonei, ekonomikos augimas galėtų įgauti šalies žmonėms apčiuopiamą gyvenimo kokybės pavidalą, o ne tik daugumai nieko nesakančius statistinius skaičius. Sprendimų, kurie žlugdo vietos gamintojus ar perdirbėjus, Lietuvoje yra.

Pernai visu greičiu pradėjo suktis apvaliosios medienos elektroninė pardavimo sistema. Oficialiai buvo teigiama, kad valstybinių miškų valdytojai taip siekia skaidrinti medienos pardavimo sistemą ir visiems pirkėjams sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Iš esmės pažangus elektroninis būdas parduoti valstybinių miškų medieną turi ir trūkumų.

Medienos perdirbimo įmonės vadovas, su kuriuo teko susitikti viename šalies miestelyje, vertino situaciją jos negražindamas - žlugdomas pramonės sektorius, kuriame dirba tūkstančiai gyventojų ir kuris sumoka milijonus mokesčių į valstybės biudžetą.

Jau prieš metus Lietuvos medienos perdirbėjai perspėjo, kad naująja apvaliosios medienos elektronine pardavimo sistema labiausiai apsidžiaugs konkurentai iš Latvijos ir Lenkijos - aukcionuose sukels kainas ir Lietuvos perdirbėjus nugramzdins į nebūtį.

Blogasis scenarijus pasitvirtino: vietos perdirbėjai skaičiuoja, kad daugiau kaip 80 proc. medienos 2013 metų pirmąjį pusmetį atiteks kaimynėms, kitoms užsienio šalims - bus išvežta iš Lietuvos. Be to, aukcionuose tarpininkai taip sukėlė kainas, kad jos tapo sunkiai įkandamos Lietuvos perdirbėjams. Dėl padidėjusių medienos pardavimo kainų didėja miškų urėdijų, prekybos tarpininkų pajamos, bet yra ir kitas rezultatas: didžioji dalis Lietuvos valstybinių miškų medienos bus išgabenta į Latviją, Lenkiją, Ukrainą, Kiniją, o Lietuvos perdirbėjai turės mažinti gamybos apimtį, atleisti iš darbo žmones, bankrutuoti.

Iš esmės klausimas yra elementarus: ar Lietuva pardavinėja tik žaliavas, ir jos išvežamos iš šalies, ar žaliavas perdirba, sukuria pridėtinę vertę ir jau tuomet parduoda produkciją? Atsakymas aiškus - žaliavą būtina perdirbti Lietuvoje. Natūralu, kad produkcija, pagaminta iš žaliavos, kainuoja brangiau nei pati žaliava, nes į produkcijos kainą įskaičiuotas darbo užmokestis, mokesčiai valstybei, "Sodrai" ir t. t.

Nusipirkti medienos Latvijoje ir Lenkijoje mūsų šalies perdirbėjai turi tik teorinių galimybių ir neįsivaizduoja Vokietijos, Lenkijos, Latvijos rinkos, kurioje perkant medieną, priešingai nei Lietuvoje, pirmenybė būtų atiduodama kitos šalies įmonei ar kitos šalies prekybos tarpininkui.

Latvijoje 85-90 proc. valstybinės medienos parduodama pirkėjams pagal stabilaus pirkėjo programą (tik vietiniams Latvijos medienos perdirbėjams, turintiems 3 metų pirkimo istoriją). Jie dėl pardavimo kainų derasi su Latvijos valstybinių miškų direkcija. Likę 10-15 proc. medienos parduodama aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti. Juose gali dalyvauti visi pirkėjai, ne tik Latvijos įmonės. Analogiška situacija ir Estijoje.

"Prašome, kad pagal ilgalaikes sutartis būtų parduota bent 70 proc. medienos tik vietiniams perdirbėjams - tiems, kurie realiai medieną perdirba Lietuvoje. Girdime, kad taip bus pažeista Europos Bendrijos steigimo sutartis, konkurencija. Latvija, Estija kažkaip šios sutarties ir konkurencijos nepažeidžia. O man už nugaros - šimtai darbo vietų", - piktinasi medienos perdirbimo įmonės vadovas.

Išvados akivaizdžios: būtinos tikslios ir tikslingos investicijos bei valdžios sprendimai, o vienu iš prioritetų turi tapti ekonomikos ir rinkos apsauga. Nes ko nepradėsime šiandien, to niekada nepabaigsime rytoj. O pradėti rytoj, ypač turint galvoje situaciją regionuose, jau gali būti vėlu: prarasime ne tik rinką, bet ir darbo vietas, galimybę stiprinti pramonę ir visą šalies ūkį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"