TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tikrieji rusų valgiai ir šventės

2014 09 15 9:50

Kelionės maršrutu „Vilnius – Ryga“ ir atgal - neišsemiamas nutikimų ir istorijų lobynas. Estų vežėjų bendrovė nuobodžiaujantiems keleiviams siūlo pasklaidyti savo reklaminį leidinuką. O štai ir „lietuviška“ medžiaga jame: žurnalistės Tatjanos J. pokalbis su rusų kulinarinio paveldo puoselėtoju Maksimu Syrnikovu. 

Jau nenuobodu. Žurnalistė tvirtina, kad šio autoriaus svarbiųjų veikalų „Tikrieji rusų valgiai“ ir „Tikrosios rusų šventės“ Lietuvoje įsigyti negalima, neįmanoma. Suprask, nedovanotinas krašto tamsumas, didžiulis apsileidimas. Gyvename skylėje. Duobėje. Žinoma, kai Vilniuje rusiškų knygų knygynų veikia ne du ir trys, sunku viską aprėpti, sužiūrėti, patikrinti. Kaip tik abi šias knygas esu įsigijęs ne kur kitur, o Vilniuje, knygyne mylimuose spalvinguose Žirmūnuose. Ir niekas manęs neapkaltins priešiškumu rusų kultūrai, išankstiniu nusistatymu, neprikiš nesidomėjimo ja. Demokratija ir laisvoji rinka - mūsų sostinės rusiškų knygų knygynuose galima įsigyti, ko širdis geidžia: Andrejaus Makarevičiaus romaną ir nežinomų istorikų atskleistą „visą tiesą“ apie Ukrainos kėslus; Vasilijaus Šukšino apsakymus ir Michailo Zadornovo vapaliones; Liudmilos Ulickajos tomus ir Julijos Šilovos patarimus, kaip ištekėti. Rusiškų knygų nors vežimu vežk, mažoka angliškų ir kitomis kalbomis (tiesa, jos prieinamos interneto knygynuose, nebe sovietinio deficito ir užkardų laikai).

Nieko, ši Tatjana, palyginti su latvių veikėja Tatjana Ž., nuo seno kariaujančia nekonvencinį karą prieš Latvijos Respubliką, - taikos ir ramybės įsikūnijimas. Trapios taikos. O Tatjana Ž. jau keli dešimtmečiai – „žaliasis žmogeliukas“ Latvijoje, kalbant šiandienos terminologija.

Aha, o už nugaros netrukus pasigirsta pokalbis: jaunuoliai, Latvijos rusai. Mergina sako, kad nėra savanaudiškesnių žmonių už latvius, vaikinas pritaria. Mergina sako, nėra egoistiškesnės tautos už latvius, vaikinas papildo. Paskui vaikinas pasakoja, kaip dirbęs Italijoje, picerijoje, ten nepatikę. Aikštingo išlepinto vaiko intonacijomis dėsto, kad italai šiokie ir tokie, dabar jis rengiasi į Vokietiją, kur daugiau moka, bet dar neskubąs, nes vokiečiai tokie ir anokie, antai Berlyno gatvėse, atpažinę rusaites (žinau iš ko – pirmiausia iš „tigrinių“ ir „gepardinių“ apdarų – aut.), bado pirštais ir šaukia: „Russian matreshka!” Žodžiu, „tam nas nie liubiat“. Knieti atsisukti ir paklausti: ar ne Latvija ir latviai jums suteikė galimybę važinėtis po italijas, uždarbiauti vokietijose ir šitaip aikštytis? Štai tau ir savanaudiška tauta! Ne vien sau, pasirodo, dirbo, stengėsi, kovojo. O tarp Latvijos rusų visada fiksuotos itin ryškios antieuropinės nuostatos. Tatjana Ž. iki šiol neša aukštai iškeltą antieuropinę vėliavą. Čia tai bent kilnieji altruistai.

Savanaudžiai lietuviai pas save prikūrė prekybos centrų, žiemos ir vandens pramogų parkų - dalijasi su baltarusiais. Šeštadieniais sostinės „Oze” rusų kalba skamba gausiau ir garsiau nei lietuvių: „Nu, kak?” – „Chorošo, ikru kupila!” Baltarusių pirkėjų ir pramogautojų srautai į Lietuvą privertė atsibusti tenykščio rezervato valdovus. Didysis, neplanuotas, netikėtas mūsų pasiekimas: dabar ir ten kyla panašūs centrai ir pramogų parkai, sudrebinsiantys, atrodė, nepajudinamą, amžiams įsigalėjusią sovietinių univermagų ir universamų, cumų ir gumų sistemą.

„Nas zdesj nie liubiat” skambėjo visą sovietmetį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Tariamas su iššūkiu ir pasididžiavimu. Kankiniai! Dabar niuansas: ach, nie liubite? - bet dar paminėsite mus. Paminėsim, taip, Rusijai toliau kraustantis iš proto, ruskij mir tikrai sulauks vis daugiau meilės… (Nors - matant vienišus protestuotojus prieš V. Putiną Maskvoje, Peterburge širdis kraujais apsipila.) Latvijoje vietinių rusų karas prieš savo šalį vyko visą Nepriklausomybės metą. Mūšiai visais lygmenimis: nuo politinio iki buitinio. Ajajai, kaip politiškai nekorektiška, bet vis garsiau pasigirsta, kad Latvijos rusų integracija, valstybei švaistant milijonus, žlugo, patyrė fiasco. Tik nebuvo kam pasakyti, kad karalius nuogas. Dabar, pavyzdžiui, tą sako režisierius Edvynas Šnuorė, siūlantis skatinti kolonistus grįžti į istorinę tėvynę.

Aš grįžtu į savo buitinį lygmenį, mylimus spalvingus Žirmūnus, chruščiovinį daugiaaukštį, savąjį aukštą, kur lygiai taip kaip Latvijoje valstybiniu lygiu didžiausios tautinės mažumos integracija patyrė fiasko. Galiu lažintis, vos tik Lietuvoje kiltų „kas nors“, mielieji kaimynai rusai mieliesiems kaimynams lietuviams surengtų Donecką. Ir jei šį teiginį reikėtų pagrįsti kokiai nors etikos komisijai ar kokiai nors politinio korektiškumo komisijai, - oi, pradėčiau Didįjį pasakojimą. Grįstą ne spėliojimais ar nuojautomis, o empirine patirtimi. Bet gal jau ir laikas pradėti? Na, bent vieną potėpį, pikantišką. Taigi. Chruščioviniame daugiabutyje, vieno aukšto koridoriuje, dar ne visi nuleido rankas - „bendrąjį“ kampelį, fojė, kai kas vis dar stengiasi papuošti, Kalėdoms ir ne tik. Bet dužių dalykėlių nebededa (čia dūžta ir įėjimo durų stiklai), gėlių vazonus renkasi plastikinius, paprasčiausius, patiesaliukus po jais kloja prasčiausius, kad būtų pigu pakeisti, kai nuorūkomis juose bus pradegintos skylės arba – fui, fui – jie bus permirkę šlapimu.

Netikėta? Sakote, priešingai, jau girdėta, nuobodu? Taip būna Estijoje – aprašė Andrusas Kivirahkas. Būna Latvijoje – aprašė Gundega Repšė. Kiek kitaip, bet iš esmės tas pats. Žinau. Tik noriu pasakyti – tai tebevyksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"