TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tiltas sunaikintų unikalų kurortą

2014 01 23 6:00

Sausio pradžioje įvyko darbo grupės posėdis, kuriame buvo aptartos galimybės statyti tiltą į Kuršių neriją. Jau tokios darbo grupės sukūrimas susisiekimo ministro įsakymu yra netikėtas ir keistas žingsnis. Nejaugi gali atsitikti, kad bus subjaurotas unikaliausias Lietuvos gamtos kampelis?

Beje, šio tilto idėjos svarstymas – geras indikatorius daugeliui vadinamųjų žaliųjų judėjimų ir atskirų veikėjų. Žaliųjų pretendentas į prezidentus ir kiti rėksniai tyli, nors toks tiltas, jei jis būtų pastatytas, padarytų neatitaisomą žalą. Tapo akivaizdu, kad iš tikrųjų tokiems „žaliesiems“ gamtos reikalai visiškai nerūpi. Žaibiška mobilizacija įvyksta ir isteriškas triukšmas pradedamas kelti tik prireikus blokuoti strateginius energetinius projektus, tačiau tai daroma visiškai kitais motyvais.

Savotiškai įdomu stebėti Lietuvos visuomenės sąmonės pokyčius. 1998 metais Vyriausybė skyrė apie 6 mln. litų Nidos oro uosto rekonstrukcijai, tačiau tuomet projekto įgyvendinti nepavyko dėl aršios žaliųjų reakcijos, mat būtų reikėję iškirsti plotelį pušyno. Šiandien jau nepalyginamai didesni planai statyti tiltą į Kuršių neriją sutinkami be protestų, nors nuo tų laikų Neringa tapo UNESCO saugoma teritorija.

Pasigilinęs į tilto statybos idėją patenki kreivų veidrodžių karalystėn. Keistas jau pats sudarytos darbo grupės pavadinimas – darbo grupė tilto į Kuršių neriją statybos ir AB Smiltynės perkėlos iškėlimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto alternatyvoms įvertinti. Atrodytų, tarsi čia vertinamos alternatyvos jau priimtam sprendimui statyti tiltą ir iškelti perkėlą, nors iš tikrųjų patys šie žingsniai būtų alternatyva dabartinei padėčiai. Ir gana miglota, stokojanti pagrindimo alternatyva. Kodėl atsirado toks keistas pavadinimas? Mėtomos pėdos: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tiesiog nori savo veiklai perimti krantinę, kurioje dabar yra Smiltynės perkėla. Kadangi tiesiai išreikšti šio intereso uostas nesiryžta, tenka vykdyti neviešinamą lobistinę veiklą ir pūsti į akis dūmus. Aiškinama, kad perkėlą būtina iškelti, nes keltai galbūt trukdys laivams, kurie plauks prie šiuo metu statomo suskystintų gamtinių dujų terminalo. Labiau pasigilinus paaiškėja, kad dujovežis į prieplauką plauks tik kelis kartus per mėnesį ir šiuo metu dar sunku prognozuoti, kiek išvis bus to trukdymo. Be to, vandens eismo sutrikimo galima išvengti panaudojant manevringesnius keltus. Taigi problema dar net neiškilo, bet jau rimta rimtų vyrų grupė aptarinėja 150 mln. litų investiciją. Beje, šis planas būtų žalingas ir Klaipėdai, nes Smiltynės perkėlos vietoje pradėjus krovos darbus klaipėdiečiai čia netektų priėjimo prie jūros. Tilto statybos idėjos šalininkus itin erzina klaipėdiečių pozicija, kad net ir statant tiltą būtina išlaikyti miestui krantinę ir pačią perkėlą. Tas susierzinimas akivaizdžiausiai atskleidžia tikruosius motyvus.

Galų gale tai, kas šioje apžvalgoje buvo išdėstyta, – antriniai dalykai. Kad ir kokie būtų motyvai, tilto į Kuršių neriją neturi būti, nes jį pastačius būtų įvykdytas tikras nusikaltimas gamtai ir kultūros paveldui.

Klausimas, statyti ar nestatyti tiltą, nėra susisiekimo ar ūkio problema. Tai Lietuvos kultūros ir savigarbos klausimas. Keista čia rašyti ir pristatinėti Neringą, lyg kas Lietuvoje jos nežinotų ir nesuvoktų, kokia trapi joje gamta, lyg būtų tokių, kurie nesididžiuotų jos unikalumu. Nėra Lietuvoje ir net visame plačiame regione kito tokio išskirtinio objekto. Įvairiose mūsų planetos klimato zonose yra tūkstančiai nepaprastų gamtos kampelių, ir kiekviena pasaulio valstybė gali didžiuotis kvapą gniaužiančiomis savo grožybėmis. Vis dėlto Neringa net ir turėdama tokią konkurenciją nelieka nepastebėta. Pastaraisiais metais Didžiosios Britanijos laikraščiai „The Guardian“ ir „Sunday Times“, Prancūzijos „Metro“ žvalgydamiesi po platų pasaulį pripažino, kad Kuršių nerija yra viena unikaliausių vietų. Ir akivaizdu, kad svarbus tokio unikalumo komponentas yra būdas, kuriuo kurortą galima pasiekti. Tai, kad nuo žemyno neriją skiria vandens juosta, kurortui suteikia magiškos atmosferos.

Čia verta priminti, kad Kuršių nerija į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta ne dėl atskirų unikalių augalų ar gyvūnų rūšių, o kaip visuma - kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas, turintis daugybę gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Be jokios abejonės, tiltas pažeistų šią visumą, išsklaidytų magiją ir Neringą paverstų dar vienu daugiau ar mažiau patraukliu šaltos jūros kurortu. Tai jau nebūtų lietuvių pasididžiavimo objektas. Kuršių nerija būtų pašalinta iš UNESCO sąrašo, kaip dėl pastatyto tilto iš šio sąrašo buvo pašalintas Dresdeno senamiestis. Lietuva patirtų gėdą kaip valstybė.

Tą gėdą kaip nors išgyventume, jei projektas būtų išties būtinas. Tačiau tilto statybai nėra net rimtų motyvų. Tiesa, pačios Neringos atstovai kalba, kad tiltas padėtų pritraukti daugiau turistų. Tačiau juk turistų srautus į Neringą šiuo metu riboja ne transporto problemos, o paties kurorto infrastruktūros ribotumai, kurie palaikomi sąmoningai, siekiant išsaugoti trapią gamtą ir natūralų kraštovaizdį. Daug metų Kuršių nerijoje neleidžiama statyti naujų namų ir net oro uosto, kuris ekstremaliais atvejais turbūt iš tikrųjų būtų naudingas kurortui. Ietys laužomos dėl įvykdytų palyginti smulkių pažeidimų. Kiek daug darbo, pastangų įdėta per dešimtmečius išlaikant Kuršių nerijos gamtos turtus! O štai dabar negaila net ir 150 mln. litų (su papildomais infrastruktūros darbais tiltas kainuotų daug daugiau), kad visas įdirbis būtų sunaikintas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"