TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tinginio, kombinatoriaus ir žioplio diena

2014 12 16 6:00

Kai spaustuvininkai jau būna išspausdinę kalendorius naujiems metams, Seimas tradiciškai nusprendžia papildyti atmintinų dienų sąrašą. 

Šiais metais spaustuvininkai galės būti ramūs, nes lapkričio 13 ir 25 dienomis į darbotvarkę įtraukti Seimo narių pateikti įstatymų projektai taip ir neišvydo dienos šviesos. Veikiausiai jau ir nebeišvys, nes iki rudens sesijos pabaigos liko savaitėlė, o nebaigtų darbų dar daug, tad atmintinų dienų sąrašas šiais metais jau nebepailgės.

Vis dar neturėsime geologų dienos, kurią siūlė Aplinkos ministerija. Geologų dienai minėti buvo pasirinktas balandžio paskutinis sekmadienis, nes Lietuvos geologų sąjungos sprendimu balandžio paskutinį sekmadienį vyksta tradicinis Lietuvos geologų sąskrydis. 2014 metais jis buvo surengtas jau 31-ąjį kartą.

Atmintina nebus Durbės mūšio diena, kurią pasiūlė Seimo narys Valentinas Bukauskas. Siekiant, kad būtų išsaugota seniausio europinio Lietuvos istorinio-etnokultūrinio regiono Žemaitijos ir Lietuvos istorinė atmintis, stiprinamas regiono identitetas ir savimonė, įstatymo projektu siūlyta liepos 13-ąją – Durbės mūšio dieną - paskelbti atmintina diena Lietuvoje.

Chemikai gegužės paskutinį sekmadienį kol kas dar neturės savo profesinės dienos, nors ją siūlė šios profesijos atstovas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, Chemikų, t. y. darbuotojų, dirbančių chemijos pramonėje, dienos idėją 1960 metais sugalvojo Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto studentai. Buvo sumanyta švęsti Chemikų dieną, kasmet paminint vieną iš Mendelejevo lentelės elementų (pvz., Neono dieną 1975-aisiais, Bromo dieną 2000 metais). Chemikų diena minima Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Projekto autorius primena, kad Lietuvos atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta daugelio profesijų atstovų diena – energetikų, mokytojų, socialinių darbuotojų, medicinos darbuotojų, statybininkų.

Liks nelaimingi ir visi klientai, nes atmintina diena Seimas nepaskelbė Seimo narės Dalios Teišerskytės siūlytos klientų dienos. Pasak projekto autorės, 2010 metų kovo 19-ąją Lietuvoje buvo pirmą kartą paminėta Klientų diena. Klientų dienos šventė tapo pirmąja ir vienintele iš Lietuvos kilusia tarptautine švente. Šventė remiasi idėja, kad privalo būti diena, kai prisimenami klientai ir jiems padėkojama. Klientų diena skatina socialinę įmonių ir organizacijų atsakomybę vartotojams. Šiuo metu Klientų dieną jau švenčia daugelis įmonių.

Užtat lengviau galės atsikvėpti Lietuvos žmonės, nes nebus įvykdyta ir „pasikėsinimo“ į dvi daugiau ar mažiau tautos mylimas šventes – Gegužės 1-ąją ir Jonines, kurios yra ne darbo dienos. Du konservatoriai - Dainius Kreivys ir Antanas Matulas, ko gero, ne pirmą kartą užsimojo šias šventes padaryti paprastomis darbo dienomis.

Seimo nariai suskaičiavo, kad daugiausia Europoje švenčia Kipras, net 16 dienų. Lietuva kartu su Slovakija, Malta ir Lichtenšteinu švenčia net 15 dienų, o Prancūzija turi 14 švenčių, paskelbtų ne darbo dienomis, Jungtinė Karalystė turi aštuonias, Vokietija - devynias švenčių dienas.

Lietuvoje ne darbo diena pridaro nuostolių tiek įmonei, tiek valstybei. Vidutiniškai per vieną tokią dieną į valstybės biudžetą neįplaukia iki 100 mln. litų. Tik kodėl didieji šeimos politikos puoselėtojai ir vertybių ugdytojai tyli, kad šventinėmis dienomis žmonės turi galimybę pabūti su savo šeima, tėvai pabendrauti su vaikais, aplankyti senelius. Ar įmanoma tokius dalykus įvertinti pinigais?

Vietoj Gegužės 1-osios ir Joninių kitas konservatorių atstovas Rytas Kupčinskas buvo siūlęs šventine diena įteisinti rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos gimimo ir Vytauto Didžiojo karūnavimo bei Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną.

Ko gero, dar 50 metų originalumu niekas nepralenks anapilin iškeliavusio Seimo nario Juliaus Veselkos, kuris 2005 metais pasiūlė įtvirtinti gegužės 2-ąją - tinginio, kombinatoriaus ir žioplio dieną.

Ir būtų labai sunku atremti aiškinamajame rašte J. Veselkos dėstytus argumentus, kad kiekvieną žmogų kartais apima noras tinginiauti, jog net piršto nesinori pajudinti. Juk kiek daug žmonių iš prigimties yra dideli tinginiai! O demokratinė, į Vakarus besiorientuojanti Lietuva neturi teises pažeidinėti prigimtinių tinginių teisių. Kadangi tinginio diena neįteisinta, vadinasi, jie tinginiauja nelegaliai ir juos galima bausti.

Ne mažiau įtikinami ir kiti Seimo nario argumentai, kuriais jis siūlo įteisinti žioplio ir kombinatoriaus dieną. Valstybinio lygio žioplumas yra nepalyginti didesnė blogybė net už korupciją. Korumpuotieji niekam nieko niekada veltui neatiduoda, jie dalijasi turtus ir pinigus. Jei AB “Mažeikių nafta” būtų privatizavę korumpuotieji, privatizavimo fondas būtų gavęs mažiausiai milijardą litų, o korumpuotieji būtų gavę kokį šimtą milijonų litų ir valstybei jokių nuostolių niekas nebūtų pridaręs. Taigi, Lietuva neturi teisės užmiršti žioplumo, ar nereikėtų įteisinti žioplių dienos? J. Veselka tikėjosi, kad priėmus įstatymą Lietuvos lauktų teigiami rezultatai: paspartėtų techninė, technologinė pažanga, kombinatoriai taptų sąžiningi, tauta neatiduotų valdžios žiopliams.

O gal vis dėlto po kokių 50 metų originalumu galės nustebinti koks humoro jausmo nestokojantis Seimo narys, pasiūlysiantis įteisinti neatmintinos dienos dieną, jeigu kalendoriuje dar liks tokių dienų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"