TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tolesni A.Kubiliaus iššūkiai

2013 05 02 4:52

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimų antrasis turas parodė, kad Andrių Kubilių vis dar palaiko kritinis skaičius partijos kolegų. Tačiau trumpa konservatorių lyderio kadencija (dveji metai) laimėtojui artimoje ateityje tikrai neleis atsipalaiduoti. Kokie iššūkiai jo laukia?

Žvelgiant iš partijos viršūnėje siekiančio išlikti politiko pozicijų, pirmasis ir pats svarbiausias iššūkis - konsoliduoti paramą partijos viduje ir sumažinti konkurenciją. Atrodytų, kad šiuo atžvilgiu rizika, kai lyderis partijoje yra renkamas tiesiogiai, A.Kubiliui pasiteisino. Atitinkamai 2011 ir 2013 metais jis eliminavo du didžiausius konkurentus: populiariausią konservatorių politikę Ireną Degutienę ir partijos patriarchą Vytautą Landsbergį, vadovavusį Tėvynės sąjungai pirmąjį jos gyvavimo dešimtmetį. Vieną kartą pralaimėjus antrą kartą ryžtis varžytis su lyderiu paprastai yra sunkiau.

Kita vertus, V.Landsbergio gauti 46,6 proc. balsų (2011-aisiais I.Degutienė gavo 45,5 proc.) liudija padidėjusį TS-LKD lyderio rinkimų konkurencingumą ir stiprią mažumą, kuri pageidauja pokyčių partijos viršūnėse. Nesėkmingai susiklosčius politinei situacijai, į jos balsus gali pretenduoti ir kitas, visuomenėje mažiau žinomas kandidatas. Nereikėtų užmiršti Krikščionių demokratų frakcijos atstovo Valentino Stundžio, kuris konkuruodamas su dviem - esamu ir buvusiu - partijos lyderiais pirmajame rinkimų ture sugebėjo surinkti 17 proc. balsų.

Todėl siekdamas išlaikyti partijos lyderio postą ir sutvirtinti pozicijas partijoje prieš 2016-ųjų Seimo rinkimų kampaniją, A.Kubilius artimoje ateityje privalės rimtai padirbėti. Į šią dvejų metų TS-LKD pirmininko kadenciją turėtų patekti net treji rinkimai: prezidento, Europos Parlamento (abeji 2014 m.) ir savivaldybių tarybų (2015 m.). Remiantis politikos mokslininkais Karlheinzu Reifu ir Hermannu Schmittu, pastarieji dveji gali būti traktuojami kaip antraeilės svarbos - juose dalyvaujančios politinės jėgos mažiau rizikuoja, palyginti su pirmaeiliais, kuriuose sprendžiamas nacionalinės vykdomosios valdžios likimas.

Vis dėlto teoriškai patys svarbiausi iš trijų minėtų - prezidento - rinkimai gali tapti gana nuobodūs, jeigu A.Kubilius pasirinks saugią taktiką: nekelti partijos kandidato ir remti Dalią Grybauskaitę, su kuria jo Vyriausybės santykiai 2008-2012 metais (nepaisant kelių įtampos atvejų) buvo palyginti geri. Toks sprendimas tikriausiai sulauktų ir V.Landsbergio pritarimo. Apskritai tiek konservatoriai, tiek A.Kubilius tikriausiai rizikuotų daugiau, jeigu pasirinktų "tikro" TS-LKD kandidato kelią: prastas jo pasirodymas neigiamai atsilieptų bendram partijos populiarumui, o geras (pavyzdžiui, antroji ar trečioji vieta) gali pakenkti santykiams su D.Grybauskaite.

Europos Parlamento rinkimuose A.Kubilius, kaip ir visa jo partija, turi gerą kozirį - menką rinkėjų aktyvumą. Lietuvių rinkėjams Europos Sąjungos reikalai yra gana tolimi. Skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, eurointegracijos ir euroskeptikų idėjinė perskyra mūsų partinėje sistemoje išreikšta menkai. Esant mažam rinkėjų aktyvumui, stipresne partine identifikacija tarp rinkėjų pasižyminčios politinės jėgos pasirodo geriau: 2009 metais Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose dalyvavo vos 21 proc. rinkėjų, TS-LKD gavo daugiausia balsų ir mandatų (nepaisant ekonomikos krizės).

Reikėtų akcentuoti, kad didžiausias iššūkis A.Kubiliui per ateinančius dvejus metus bus 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai. Konservatoriai jų nėra laimėję (tai yra užėmę pirmosios vietos pagal mandatus Lietuvoje) nuo pat 1997-ųjų: kaip vienai iš dviejų seniausių ir stipriausių partijų Lietuvoje tokia tendencija yra mažų mažiausiai nepatenkinama.

Žinoma, tam egzistuoja objektyvios priežastys: TS-LKD yra stipresnė penkiuose didžiausiuose miestuose (išskyrus Šiaulius). Jų savivaldybės turi dideles pagal narių skaičių tarybas, tačiau šios

sudaro palyginti mažą dalį visų mandatų Lietuvos vietos rinkimuose. Kairiosios partijos (visų pirma socialdemokratai, kurie laimėjo trejus pastaruosius savivaldos rinkimus) čia turi geresnių šansų, nes dauguma savivaldybių yra rajono tipo. Standartinis variantas - nedidelis miestas ir kaimiškosios apylinkės.

Vis dėlto balsavimui ir ypač jo nestabilumui savivaldoje daro įtaką ir nacionalinio lygmens tendencijos. Svarbus yra referendumo efektas - antraeiliuose rinkimuose paprastai elektoratas išreiškia savo paramą Vyriausybės vykdoma politikai arba nepasitenkinimą ja. Pagal Airijos Dublino universiteto profesorių Michaelą Marshą, reikšminga yra ir vieta rinkimų cikle. Kadangi Vyriausybės populiarumas dažniausiai pasiekia žemiausią tašką kadencijos viduryje, būtent tokiu metu surengus antraeilius rinkimus galima tikėtis didžiausio nacionalinei vyriausybei atstovaujančių politinių jėgų nuostolio.

2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai turėtų būti organizuojami metų pradžioje: praėjus vos keliems mėnesiams po Seimo ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės, darant prielaidą, kad ji išsilaikys, kadencijos vidurio. Kaip didžiausia opozicijos partija, kuri pretenduoja į pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose, konservatoriai tikėsis juos laimėti: net ir antrąją vietą dalis TS-LKD narių gali interpretuoti kaip lyderio silpnumą ir galiausiai išsirinkti kitą pirmininką. Todėl būtent 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai yra esminis iššūkis, kurį turės įveikti A.Kubilius, siekdamas būti pakartotinai perrinktas ir vesti TS-LKD sąrašą 2016-ųjų Seimo rinkimuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"