TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Toli nuo Europos. Ir Lietuvos

2008 07 01 0:00

Nūnai partijoms - darbymetis. Pasiruošimas Seimo rinkimams. Verda nematoma visuomenei kova dėl vietos sąraše ir vienmandačių rinkimų apygardų. Dar mažiau visuomenė nutuokia apie partijų programas, kuriomis formuluojami svarbiausi valstybės raidos uždaviniai ir jų sprendimo būdai. Šiandien kuriamos prielaidos ateities procesams. O kas labiau nulems valstybės ateitį nei Lietuvos jaunimas ir jo švietimas.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė socialdemokratus sukompromitavo visose srityse, tačiau skaudžiausiai žlugo socialdemokratų švietimo politika. Gėdingai iškelta balta vėliava: atsistatydinus ministrei Romai Žakaitienei, partija net nerado jai pamainos. Kadangi socialdemokratų švietimo politika visiškai nuskurdino mokytojus ir sukėlė jų masinius streikus, be to, iš auditorijų į gatves išvedė akademinį jaunimą, kuris protestavo prieš rengiamą Aukštojo mokslo įstatymą ir studijų pseudoreformas, atrodė, būtina skubiai tos politikos atsisakyti. Taip manė socialliberalas Algirdas Monkevičius - ir vos neprarado galimybės antrąsyk tapti švietimo ir mokslo ministru.

Kodėl nuo prezidentūros slenksčio tik per plauką nebuvo pavarytas žmogus, kuris šioje situacijoje buvo kaip dangaus malonė, savo kompetencija ir autoritetu pedagogų bendruomenėje bene geriausias švietimo ir mokslo ministras po Dariaus Kuolio? Mat išdrįso suabejoti naujuoju Aukštojo mokslo įstatymu ir pagal jį rengiama aukštųjų mokyklų reforma, kuri užkirs kelius vargingesnių šeimų, prasčiau pasirengusiems vaikams į mokslą. Tačiau ministras neįstengė į reiškinį pažvelgti sistemiškai, antraip būtų nutuokęs, kad aukštojo mokslo reformos pirminis postūmis buvo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas.

Kitaip tariant, būtų išvydęs buvusį KT pirmininką Egidijų Kūrį, kurio žodis prezidentūroje visuomet paskutinis. Ypač po to, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo metu su prezidentu Valdu Adamkumi faktiškai išplėtė KT kompetencijos ribas. KT ėmė vertinti ne tik Seimo priimtų įstatymų konstitucingumą, bet netiesiogiai ir Seimo veiksmų teisėtumą (VSD parlamentinio tyrimo ribas), išgelbėdamas mirtinai išsigandusių valstybininkų - maskolbernių (senas gražus ir tikslus lietuviškas žodis) kailį.

Tad Lietuvos jaunimas, prie Seimo protestuodamas prieš aukštojo mokslo reformą ir įstatymo pataisas, kreipėsi ne tuo adresu.

Šios kadencijos Seimui po visų skandalų ir smūgių, ypač - po užgniaužto VSD tyrimo, perlaužtas nugarkaulis, ne čia priiminėjami svarbiausi sprendimai. Valstybės gyvenimo centras seniai persikėlė į S.Daukanto aikštę - taip pat ir atsakomybė už valstybę, nesulaikomai slenkančią pakalnėn.

Todėl maža vilties, kad Lietuvoje kas nors pasikeis į gera, kai po Seimo rinkimų G.Kirkilo Vyriausybė pasitrauks į užmarštį. Juk ir opozicijos (M.Adomėno ir G.Steponavičiaus) Aukštojo mokslo įstatymo projektas studijų apmokestinimu taip pat tik padidintų prarają tarp turčių ir skurdžių vaikų, nes parengtas tartum diriguojant iš prezidentūros, negirdint visuomenės nuomonės, paties jaunimo balso.

Negirdime ir nematome, kas vyksta toje pačioje Europos Sąjungoje. Antai šių metų pradžioje Nobelio premijos laureatas Guenteris Grassas pasakė ugningą kalbą Bundestage, Vokietijos socialdemokratų frakcijoje, ragindamas kurti "prevencinę socialiai teisingą švietimo sistemą", kuri padėtų išvengti socialinės atskirties ir suteiktų vaikams ir jaunimui lygius šansus - visiems atvirą švietimo kelią.

Primindamas Vokietijos mokyklų socialiai skaldančias pasekmes, G.Grassas sakė: "Mes norime sukurti bendrąją mokyklą kaip mokymosi ir socialinio bendrabūvio vietą." Kaip tai jaudinamai primena mūsų Stasį Šalkauskį, kuris dar prieš aštuoniasdešimt metų mokė, kad mokyklų sistema privalo būti "pilietinės taikos veiksnys". Tai būtų pirmas žingsnis į socialinę demokratiją, apie kurią kitados svajojo Antanas Maceina, Vytautas Vaitiekūnas ir kiti Lietuvių fronto bičiulių testamento nepriklausomai Lietuvai - "Į pilnutinę demokratiją" autoriai, artimi krikščioniškajai demokratijai: "Krašto gerovė priklauso tautai. Ne atskiriems luomams, grupėms ar šeimoms, bet visiems krašto gyventojams drauge ir kiekvienam skyrium, kaip bendrosios gerovės dalininkams... Turi būti maža tokių, kurie turi per daug, bet dar mažiau tokių, kurie turi per maža... Žmoniško gyvenimo sąlygas sudaryti visiems krašto gyventojams yra vienas pagrindinių socialinės demokratijos siekimų." Dabar panašias idėjas kelia Europos intelektualas, šiuolaikinis socialdemokratas G.Grassas.

Kur dabartiniai maceinos, kur mūsų grassai? Lietuvos politikams - valdžiai ir opozicijai - vienodai svetimas ir lietuviškosios krikščioniškos demokratijos palikimas, ir europietiškos socialdemokratijos patirtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"