TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Traumuota visuomenė

2014 01 07 6:00

Valdžia bijo savo piliečių, o labai didelė visuomenės dalis nepasitiki ne tik valdžia, bet ir valstybės institucijomis. Toks Lietuvos veidas atsiskleidė praėjusiais metais, kai Lietuva minėjo Sąjūdžio 25-ąsias metines. Sąjūdžio, paskelbusio viltį sukurti ne tik nepriklausomą, bet ir demokratinę, teisingą valstybę, siekiančią sugrįžti į Europą, užtikrinti tautos ir valstybės saugumą prisidedant prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO.

Iš kur atsirado vis augantis abipusis valdžios ir visuomenės nepasitikėjimas? Šiandien nemažai aktyvių Sąjūdžio žmonių ir jo sekėjų, kuriems skaudu dėl savo valstybės, tampa negailestingais ne tik valdžios, bet ir ES bei Vakarų politikos kritikais.

Valdžios ir visuomenės takoskyrą pirmiausia lėmė dar Sąjūdžio sprendimas laimėjus rinkimus ir paskelbus nepriklausomybę nevykdyti liustracijos. Sovietinė nomenklatūra liko stipri teisėsaugoje, teismuose, kitose valdžios įstaigose.

Antra, dalis su Sąjūdžiu atėjusių žmonių susiliejo su nomenklatūra, perėmė jos įpročius. Vogimas iš savo valstybės tapo ne mažiau priimtinas negu "kombinavimas" sovietinėje Lietuvoje. To nedariusieji virto pašaipų objektais.

Trečia, Sąjūdžio pradėta privatizacija, ypač LDDP laikais, peraugo į "prichvatizaciją", t. y. valstybės turto užgrobimą. Buvo gerų pavyzdžių, kai nuo bankroto gelbėtos blogai dirbančios įmonės, bet greitai "prichvatizacija" apėmė ir gerai dirbusias įmones. Šiame procese susipynė nusikalstamų grupių ir politinio-administracinio nepriklausomos valstybės elito interesai. Neretai tai vyko pagal specialiai priimtus valstybės teisės aktus.

Ketvirta, žemės grąžinimas Lietuvoje priėmus tokį įstatymą, pagal kurį atsiimtus sklypus buvo galima perkelti kur nori, virto valstybės apiplėšimu. Įtakingi asmenys beverčius sklypus keisdavo į žemę pajūryje, prie ežerų, upių, didžiųjų miestų centruose, o paprasti piliečiai, norėdami tai padaryti, neretai duodavo kyšius. Valdžioje esančios partijos keitė įstatymus pagal savo poreikius. Korupcija tapo gyvenimo norma. Buvusieji valdžioje, bet korupcija neužsiėmusieji, kaip ir piliečiai, nedavę kyšių, labai nukentėjo.

Penkta, teisėsauga, kitos valstybės institucijos, privalančios teisiškai įvertinti korupcinius veiksmus, tvirtina, kad jau yra suėjusi senatis. Bet ir šiandien nepastebimos įtakingos partijos, politikai, užsiimantys korupcine veikla, galbūt pralobę iš kontrabandos, o baudžiami tik tie, kurie vagia vištą. Pavogusieji milijonus tapo elito dalimi. Tai sustiprino nepasitikėjimą valdžia ir valstybe. O teisėsauga ir dabar nenori atskirti valdžioje esančių dorų žmonių nuo sukčių, todėl visuomenei atrodo, kad visi valdžios atstovai yra vagys.

Šešta, dideli pinigai ir dideli interesai, valdžios įtaka siaurina objektyvios žiniasklaidos erdvę. Visuomenė realiame gyvenime mato viena, o žiniasklaidoje neretai - ką kita. Ramia širdimi sakau, kad rašau tik tai, kuo pats tikiu, bet laisvo žodžio erdvės siaurėjimą tikrai matau.

Septinta, žuvis pūva nuo galvos, bet tai, kodėl vyksta valstybės puvimas, lyg ir nesvarbu. Lietuvoje nėra įpročio ir mechanizmo teisiškai įvertinti šalies vadovų, ministrų darbą jų kadencijai pasibaigus, todėl jie netrukus vėl gali atsidurti valdžioje.

Aštunta, nukenčia atskiri individai, žiniasklaida, kritikuojanti įtakingus asmenis. Įsivyrauja konformizmas, prisitaikymas, baimė, nors Sąjūdis lyg ir buvo tai įveikęs.

Devinta, aktyvi visuomenė supranta, kad blogi valdžios darbai, galbūt net nusikaltimai yra dangstomi, todėl retsykiais sukyla prieš šią savivalę, bet valdžia turi daug mechanizmų, kaip tokį protestą užgesinti, marginalizuoti. Aktyvūs piliečiai nerimsta, nes yra įsitikinę, kad korupcijoje ir savo interesuose paskendusi valdžia negali priimti teisingų sprendimų, bet jie užmiršta, jog ir visuomene gali būti manipuliuojama.

Dešimta, dėl kontroversiškų ES siūlymų, tokių kaip federalizmas, genderizmas ir t. t., mūsų visuomenė tampa vis priešiškesnė Europai, Vakarams. Žmonės taip pat ne visada supranta ir Vakarų valstybių intervencijos į kitų šalių reikalus poreikį. Tai Lietuvos visuomenėje suvelia vertybes ir geopolitinę orientaciją, juolab kad taip nepasitikima valdžia, nuolat skelbiančia, jog ji vykdo vakarietišką politiką, o visuomenę veikia ir informacija iš Rusijos šaltinių, kai nelengva atskirti tiesą nuo melo. Pastaruoju metu daugėja norinčiųjų ir tautiškumą sutapatinti su priešiškumu Vakarams.

Todėl turime neatsparią bet kokiai įtakai, traumuotą visuomenę. Dalis jos tampa vis radikalesnė, kita dalis - apatiška valstybės gyvenimui. Esu už dideles visuomenės teises dalyvauti valstybės reikaluose. Deja, matau, kad ta traumuota visuomenė tampa ne mažiau didele problema valstybei nei politinio, administracinio elito korupcija, nepažabota valdžios savivalė. Valdžia gyvena bijodama visuomenės, nors jos padedama kaip tik turėtų priimti sprendimus, galinčius šią traumą išgydyti.

Bet neteisybė, o ypač įvairių valdžių noras gyventi taip, tarsi nieko neatsitiko, kaip peilis pjauna ir mane patį. Juolab suvokiant, kad jeigu nesusigriebsime dėl visuomenei padarytos traumos, didelė bėda gali laukti ir mūsų pačių valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"