TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Trečiasis karas?

2016 02 12 6:00

Visuotinai pripažįstama, kad šiuo metu Rusija yra įsivėlusi į du karus – Ukrainoje ir Sirijoje. Kai turkai numušė rusų bombonešį, analitinė žiniasklaida prakalbo apie trečiąjį Rusijos karą – su Turkija.

Tačiau trečiasis Rusijos karas gali kilti kitur ir gal net greičiau. Rusų analitikai stebisi, kodėl Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas šiais metais tapo aktyvesnis socialiniuose tinkluose. Didžiausią visuomenės reakciją sukėlė čečėnų lyderio sausio mėnesio komentarai apie vadinamąją nesisteminę opoziciją, esą ji yra Rusijos gėda ir su ja reikia kovoti. Šie komentarai sustiprino prieš R. Kadyrovą nukreiptas rusų visuomenės nuotaikas, socialiniuose tinkluose buvo pradėta rinkti parašus, kad būtent jis yra Rusijos gėda.

Toks nuotaikų kaitinimas kelia klausimą, kam tai naudinga. Dėl vieno dalyko sutinka visi: Čečėnija yra į ateitį atidėta Rusijos problema, šiuo metu neaštri tik todėl, kad ši respublika iš federalinio biudžeto gauna galingą finansavimą, jo pagalba palaikomas padėties stabilumas ir lojalumas federalinei valdžiai. Tačiau reikėtų patikslinti, kad čečėnų lyderis R. Kadyrovas kalba apie savo ištikimybę ne Rusijos valdžiai apskritai, bet asmeniškai V. Putinui. Toks kalbėjimas rusų analitikus verčia spėlioti, kad pasikeitus Rusijos lyderiui tos ištikimybės gali tiesiog nelikti. Kas tada?

Kol kas pinigų srautai iš Maskvos į Grozną nemažėja, nors federalinis biudžetas jau džiūsta, ir pirmiausia dėl nukritusių naftos kainų. Atrodytų, Čečėnijos lyderiui nėra jokio reikalo audrinti rusų visuomenės nuotaikų – pinigų yra, tereikia juos veiksmingai naudoti. Tačiau audrinimas vyksta, o kodėl taip yra, aiškinama keliomis versijomis.

Pagal pirmąją versiją V. Putinas, būdamas geras taktikas, siekia, kad karinė ir policinė galia nebūtų sutelkta vienose rankose, kad ji būtų išskaidyta ir kad tos išskaidytos dalys konkuruotų tarpusavyje. Tokiu atveju V. Putinas tampa tos konkurencijos arbitras, nes bet kuri žmonių tarpusavio konkurencija – politinė, ekonominė, sportinė ir t. t. – reikalauja teisėjo. Be to, tokia tarpusavio konkurencija suteikia konkurentams užsiėmimą, jie skiria jai dėmesio, jėgų, laiko, o tuo metu didysis arbitras V. Putinas jaučiasi saugesnis.

Istorija mums sako, kad visi diktatoriai ilgainiui ima bijoti net savo sargybinių, dažnai juos keičia ir net nužudo. Pavyzdžiui, Stalinas savo saugumo struktūrų aukščiausius pareigūnus reguliariai sušaudydavo ir pakeisdavo naujais. V. Putinas taip pat sukūrė galingą slaptosios policijos struktūrą, tačiau ir jis negali būti tikras, kad ši struktūra visada bus jam lojali. Reikalinga lygiagreti struktūra, tad gerai ginkluota bei treniruota čečėnų kariuomenė tam puikiai tinka.

Antroji versija išplaukia iš tos pačios federalinių jėgos struktūrų ir čečėnų jėgos struktūrų konfrontacijos, tačiau kitaip aiškina iniciatyvos kilmę. Pagal pirmąją versiją iniciatyva eina iš paties V. Putino, o pagal antrąją iniciatoriai yra būtent federaliniai saugumiečiai, kuriems profesinės ambicijos neleidžia ramiai žiūrėti, kaip čečėnai Rusijoje daro ką tik nori ir yra nebaudžiami. Reikia pažymėti, kad ir šiuo atveju susiklosto V. Putinui naudinga padėtis – policinė galia išskaidoma ir konkuruoja tarpusavyje.

Tačiau tarp šių aiškinimų yra ir rimtas skirtumas. Pagal pirmąjį aiškinimą V. Putinui tereikia policinę galią išskaidyti ir palaikyti pusiausvyrą tarp jų tam, kad būtų galima jas lengviau valdyti, o pagal antrąjį aiškinimą federaliniai saugumiečiai siekia sunaikinti čečėnų galią ir tapti vienintele galia. Pagal šią antrąją versiją aiškinamas ir Boriso Nemcovo nužudymas prieš metus. Esą federaliniai saugumiečiai išprovokavo čečėnus atlikti šią žmogžudystę tikėdamiesi, kad supykdytas V. Putinas leis jiems imtis griežtų priemonių prieš čečėnus.

Deja, šios viltys nepasiteisino. V. Putinas net neleido federaliniams saugumiečiams ieškoti tikrųjų B. Nemcovo nužudymo organizatorių, juo įvardytas kažkoks nuo teisėsaugos pasislėpęs vairuotojas. Kita vertus, vargu ar federaliniai agentai būtų galėję nuvykti į Čečėniją ir ten ką nors areštuoti. R. Kadyrovas pernai viešai pareiškė, kad be jo žinios federalinės jėgos struktūros negali vykdyti Čečėnijoje jokių operacijų, o jei bandys tai daryti, sulauks karinio atsako.

Tačiau tai, kad rusų saugumiečiams dabar nepavyko diskredituoti Čečėnijos vadovybės ir priversti V. Putiną suteikti jiems daugiau galios „pastatyti čečėnus į vietą“, jokiu būdu nereiškia, kad „federalai“ atsisakys šio siekio. Pačiam V. Putinui tai naudinga, bet tik tol, kol bus išlaikoma pusiausvyra. Pagal trečiąją versiją, savo retoriką aštrina pats R. Kadyrovas, taip primindamas V. Putinui savo reikšmę jo režimui.

Turbūt nėra kitos tautos, kuri būtų labiau nukentėjusi nuo rusiškojo imperializmo nei čečėnai. Jau po sovietinės imperijos žlugimo Rusija buvo sukėlusi du karus prieš Čečėniją, tačiau jų nelaimėjo. Prieš 15 metų Kremlius buvo priverstas tiesiog nusipirkti čečėnų lojalumą. Ši pirkimo sutartis kol kas galioja. Tačiau biudžete mažėja pinigų, o kita vertus, šios duoklės mokėjimas žeidžia ne tik federalinių saugumiečių, bet ir daugelio rusų ambicijas. Todėl daug kas priklausys nuo to, kaip V. Putinui seksis palaikyti vidinę galios pusiausvyrą, nes atrodo, kad federalinės jėgos struktūros (ne tik saugumas, bet ir kariuomenė) norėtų ne pinigais, o jėga „sutvarkyti“ čečėnus. Juk karas – tai papildomas finansavimas ir naujos žvaigždutės antpečiuose.

Alternatyva karui – duoklės mokėjimas, tačiau jei pinigų nebus, Čečėnijai reikės suteikti nepriklausomybę. Dabartiniam Kremliui tai niekaip nepriimtina, nes tai būtų Rusijos imperijos byrėjimo pradžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"