TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Troleibusų istorijos. Lietuva močiučių

2015 11 14 6:00

Dainose pabrėžiama, kad didžiausia močiučių koncentracija yra Palangoje. Nesiginčysiu, bet žinau ir kitą jų susibūrimo vietą. Tai – viešasis sostinės transportas.

Jei tiksliau: visos savaitės dienos, išskyrus pirmadienį, paros laikas – nuo 7 iki 13 valandos, o maršrutai – link ar iš pagrindinių turgaviečių. Kadangi gyvenu Kalvarijų gatvėje, kurią ne viena močiutė iki šiol mini kaip Dzeržinskio, kiekvieną rytą klausausi politinių, pilietinių, socialinių, ekonominių įžvalgų. Gaila, kad dar niekam į galvą nešovė mintis sukurti viešą radijo transliaciją iš 6-ojo ar 10-ojo troleibusų, nes peno būtų ne tik komercinėms laidoms. Abi Rūtos maldautų papildomo eterio, o Edmundas, tikiu, derėtųsi dėl rubrikos „Dėmesio centre“ ilginimo.

Keista, kad dar nė vienam portalo, dienraščio ar informacinės laidos redaktoriui nekilo mintis įsteigti žurnalisto, kuris nuolatos kursuotų minėtais maršrutais, etato. Kartais valdausi neįjungęs diktofono, bet lieku nepastebimas, neva abejingas močiučių pokalbių liudininkas. Mano emocijas gali išduoti tik antakių šokis, nes kai kurios įžvalgos – pribloškiamai netikėtos.

Štai troleibusas važiuoja pro veterinarijos kliniką – impulsas temai apie šunis. Aktyvesnė močiutė sako: „Koks siaubas, kad dabar prisisteigę tiek gyvūnų globos draugijų, visokių šunų prieglaudų. Jei būtų mano valia, pirmiausia iššaudyčiau...“

Mintyse rikiuoju tris šios situacijos sudedamąsias dalis: pirma – šeimininkai, kurie išmeta į gatvę šunis ir kates, antra – šunys ir katės, trečia – šunų ir kačių gelbėtojai. Ir ką gi sušaudytų ši močiutė? Nelaukiu atsakymo, kuris man lyg ir aiškus – tuos niekšus, kurie atsikrato gyvūnų. Blogiausiu atveju, jei troleibuso močiutė yra labai žiauri, naikintų pačius gyvūnus. Abu atsakymai neteisingi. Močiutė išpyškintų gelbėtojus, kurie steigia prieglaudas, prašo pervesti 2 proc. GPM, renka aukas, kviečia savanoriauti. „Per amžius visuose kaimuose, kai šuva ar katė atsivesdavo vadą, ir niekas nepageidaudavo jauniklių, juos be skrupulų paskandindavo ar pakasdavo. Nebuvo palaidų valkataujančių šunų ar kačių. Paseno, nebetinkamai tarnauja – nušovė, pakorė ar kitaip pribaigė. Gyvulio juk toks gyvenimas – jei esi nereikalingas, keliauk pas Dievulį. Kas laikys karvę, kuri neduoda pieno? Tik anuomet žmonės turėjo drąsos pribaigti, o dabar humaniški – išmeta į gatvę. Kur tai matyta – valkataujančių šunų globojimas? Ar rinksime aukas kormoranų ir žiurkių globai?“ – tęsia mintį ta, kuri šaudytų. Kita antrina, kad pati su tėčiu vaikystėje pakasusi nesuskaičiuojamą kiekį šuniukų, nes jų kalė buvo labai visli. Trečia įsitraukia į diskusiją, pareikšdama, kad šuva dabar svarbesnis už pensininką. Fantazija nuneša tolyn, į utopinę visuomenę, kur veikia beglobių pensininkų namai, ten lankosi potencialūs šeimininkai ir išsirenka sau patikusį senuką. Vedasi namo, maitina, lavina ir globoja iki jo mirties.

Kita stotelė. Praeina juodaodis, nauja tema diskusijai. „Dieve mano, kas mūsų laukia, kai suvažiuos pabėgėliai. Pamenu, pirmą ir paskutinį kartą buvau prisilietusi prie juodaodžio 1963 metais, buvo tokia situacija, kai teko paspausti jam ranką. Paskui su muilu ploviausi ir ploviausi“, – meta žariją močiutė. Kita sako: „Ar ne patys kalti, kad nėra jaunimo, niekas nenori vaikų gimdyti, turėsime samdytis pabėgėlius, kad mums basonus nešiotų.“ Nuskamba ir trečia mintis: „Užuot armijai naktinius akinius pirkę, lai skiria pinigų nevaisingiesiems apsivaisinti. Jie gi visi dvynukus, trynukus gimdys, o gal ir ne po vieną kartą. Tiek vaikų gims, kad neturėsime kur dėti.“

Mintyse kalkuliuoju: jei mums nemeluoja, tai kas penkta šeima nevaisinga. Jei negalinčių susilaukti porų dabar yra koks 60 000, o vienam apvaisinimui reikia apie 5000 eurų, tereikėtų tik 300 mln., kad mūsų vėl būtų trys milijonai ir dar su rezervu. Būtų toks vaikų bumas, kad mes, sulaukę pensijos, it kokie vokiečiai, nebežinotume, kur atostogauti – Seišeliuose ar Maldyvuose.

Dar vienas dirgiklis – ekranai viešajame transporte. Močiutė sako: „Nors čia televizorių pažiūrėsiu, nes namie net nekyla rankos jungtis be vakaro – dieną vien senienas rodo“. Plūsteli pritarimas: „Matyt, mus visus laiko alzhaimerininkais, mano, kad metų metus rodys tą patį, o mes nesuprasime“, „Juokingiausia, kai supainioja sezonus – lauke +30°C, o mums pusnis rodo“, „O kaip išsigandau, kai Šapranauską parodė – vedė laidą kaip gyvas“, „Man tai užkliuvo, kad vis dar Berneen atsisveikinimo koncertai nesibaigia, negi dar neišvažiavo?“

Neišnaudotas, visiškai neišnaudotas šventas dienos eteris, kurio žiūrovės – vien močiutės. Kodėl tinklelių sudarinėtojai apie tai nepagalvoja? Vietoj Berneen atsisveikinimo koncerto – politinės apžvalgos, apskritieji stalai, grumiasi kairieji su dešiniaisiais, demonstruoja raumenis. Beje, apie raumenis. Močiutės pripažino, kad naujas Landsbergis kažkoks be raumenų tonuso, lyg apsinuodijęs – įsiveržtų į dieninį močiučių prime time, gal net su TV pagalbos kostiumu, senosios iškart pakeistų nuomonę.

Kodėl turime išklausyti močiučių (pagal statistiką, jų diedukai jau prasigėrė, mirė nuo plaučių vėžio arba buvo nutrenkti elektros)? Močiutėjimas – viso išsivysčiusio pasaulio ateitis. Japonai jau pranešė, kad daugiau parduoda sauskelnių senukams negu kūdikiams. Ten, regis, ir senukų darželių skaičius vejasi vaikų darželius. Kinai atsisako gimdyti po antrą vaiką, nors jau leista. Populiacijos senėjimas toks greitas, kad močiutės tuoj sudarys 90 proc. rinkėjų. O juk rinkimai – ant nosies. Tik politinių laidų nedarykite anksčiau kaip 12 valandą, nes save gerbianti močiutė tuo metu dar tik grįžta iš turgaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"