TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyvos

2014 09 12 6:00

Ar buvo galima įsivaizduoti, kad po vasario įvykių, kai tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš savo šalies, Kremliuje sėdintys veikėjai pasielgs kaip nors kitaip, nei pasielgė? 

Ar buvo įmanoma tikėtis, jog Vladimiro Putino režimas niekaip nereaguos į Ukrainos visuomenėje ir valstybėje prasidėjusius procesus? Juk akivaizdu, kad jie ėmė kelti grėsmę Rusiją valdantiems asmenims, nes iki Maidano protestų abi šios šalys buvo valdomos tais pačiais metodais.

Apsivogusio Ukrainos prezidento pabėgimas buvo skambutis, kad toks pat likimas gali ištikti ir iki ausų apsivogusį Rusijos politinį elitą. Šiomis dienomis radijas „Svoboda“ savo tinklalapyje išspausdino interviu su Amerikos politologe Karena Dawisha, kurios knyga „Putino kleptokratija: kas Rusijos savininkai?“ knygynuose pasirodys šį mėnesį. Paminėsiu tik kelis skaičius iš šio interviu. Šiandien 110 žmonių Rusijoje valdo 35 proc. viso nacionalinio turto. To nebuvo nei carų, nei komunistų valdymo laikais. Politologės manymu, šis reiškinys neturi precedento pasaulio istorijoje.

Savo studentams dėstau viešosios politikos analizę. Ji teigia, jog socialinės problemos nėra objektyvūs dalykai. Objektyvūs yra socialiniai reiškiniai - skurdas, nusikalstamumas, emigracija ir t. t. Tuose reiškiniuose įvairios socialinės ir politinės jėgos įžvelgia skirtingas problemas ir konstruoja šias taip, kad galėtų kuo naudingiau sau pateikti jas visuomenei. Prisipažinsiu, esu priblokštas to, kaip greitai ir naudingai sau Kremliaus propaganda sukonstravo problemą. Reiškinį, kurį galima įvardyti kaip protestus Kijeve prieš apsivogusį V. Janukovyčiaus režimą, Kremliaus propaganda savo piliečiams pateikė kaip Amerikos ir NATO suorganizuotą fašistinį perversmą. Per kelias savaites rusams artimiausia ukrainiečių tauta tapo fašistais! Pergalė prieš fašistinę Vokietiją labai svarbus šiuolaikinių rusų politinės savimonės konstravimo veiksnys. Rusijos valdžia nuolat jį naudoja, todėl ukrainiečių paskelbimas fašistais buvo sėkmingas agresijos prieš Ukrainą pateisinimas. Fašistai rusams - absoliutus blogis, tad jam atstovaujančius ukrainiečius lengviau žudyti.

Tačiau toli gražu ne visi rusai užkibo ant šio propagandinio jauko. Ukrainos užpuolimą jie laiko beprotybe, o kiekviena beprotybė turi vienokį ar kitokį paaiškinimą. Šiuo atveju tai būtų V. Putino režimo baimė, kad Rusijoje neatsirastų savų maidanų. Ši baimė reiškiasi ir tiesiog juokingais veiksmais. Pavyzdžiui, paskelbta, jog visoje Rusijoje bus kuriami antimaidaniniai komitetai. Jų paskirtis - neleisti atsirasti ir plėtotis procesams, kuriuos mes vadintume piliečių protestais prieš valdžios politiką, bet Kremliaus propaganda juos vadina Vakarų šalių inspiruotu Rusijos valstybės griovimu.

Istorijoje pilna paradoksų, kai siekiama vienų rezultatų, o pasiekiama visai kitų, net priešingų. Savisaugos instinkto vedamas V. Putino režimas užvirė tokią košę, kuri gali baigtis visai ne taip, kaip režimas nori. Bandant spėlioti, kaip bus toliau, vartojami trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvų terminai. Trumpalaikės perspektyvos išvados aiškios - sugriauta tvarka, gyvavusi Europoje nuo 1945 metų, europiečiai, ypač Rytų Europoje, turi galvoti ne tik apie socialines problemas, bet ir apie karą, kuris bet kada gali ateiti į jų valstybes. Rusijos politinis elitas supranta, kad žmonėms sukilus neteks ne tik turtų, bet ir laisvės ar net gyvybės, todėl pasirengęs imtis keisčiausių dalykų. Jau ne vienas analitikas teigė, jog V. Putinas gali panaudoti nedidelę atominę bombą - numesti ją ant kurios nors Rytų Europos valstybės sostinės, nes yra tikras, kad demokratinės Vakarų šalys tokiu pat ginklu neatsakys.

Be baimės, jog Rusijoje gali kilti savas Maidanas, Kremliaus valdovai negali nematyti, kad jų veiksmai sukėlė ne visai tokias pasekmes, kokių siekta. Jau daug metų NATO nelabai turėjo ką veikti, net buvo svarstoma, ar ši organizacija dar reikalinga. V. Putinas įkvėpė jai gyvybės, NATO kariškiai jau džiaugiasi padidėjusiu finansavimu.

V. Putinas padėjo suvienyti ukrainiečių tautą, sustiprinti Ukrainos kariuomenę. Už tai ukrainiečiai jau sumokėjo savo žmonių gyvybėmis, tačiau aukų vargu ar buvo galima išvengti. Per 15 valdymo metų V. Putino režimas ne kartą parodė, kad nevertina savo piliečių gyvybių, ką jau kalbėti apie kitų šalių žmones.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, kyla įtarimas, kad istorija V. Putino režimui pavedė atlikti neišvengiamą darbą - sugriauti Rusijos imperiją. Dabar jau turime pripažinti, kad Sovietų Sąjungos žlugimas - dar ne imperijos žlugimas, ji buvo gerokai apkarpyta, bet išliko. Prisivogti milijonai ir milijardai, matyt, apsvaigino sėdinčiuosius Kremliuje, nes susipykti su Europa ir Amerika, net skelbti joms karą, kliedėti apie Eurazijos sąjungą yra daugiau negu kvaila. Kantrūs kinai tyliai laukia, kada Rusija nusilps, ir tada pavers ją didžiosios Kinijos provincija.

Rusijos intelektualai, neužkibę ant Kremliaus propagandos kabliuko, jau seniai kalba, kad Tolimieji Rytai po truputį atitenka Kinijai. Čia reikėtų priminti, kad šių metų pavasarį, jau po Krymo aneksijos, Vokietijoje viešinčiam Kinijos prezidentui kanclerė Angela Merkel padovanojo 1735 metais Vokietijoje išleistą žemėlapį, kuriame dabartinis Vladivostokas pažymėtas kaip Kinijos miestas.

Carinė Rusija buvo bene didžiausia Europoje agresorė, vis grobusi ir grobusi naujas teritorijas. Net miestų pavadinimai tai rodo: Vladivostok - valdyk Rytus, Vladikavkaz - valdyk Kaukazą. Tačiau laikai keičiasi, Azijoje atsirado nauja ekonominė ir karinė galybė - Kinija. Jos kariuomenėje, kiek teko girdėti, karių yra daugiau nei visoje Rusijoje gyventojų.

Kitas veiksnys - Rusijoje gyvenantys musulmonai. Jie gali panorėti atsiskirti. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos imperija subyrės - liks be Sibiro, Tolimųjų Rytų ir be musulmoniškų regionų. Tačiau ilgalaikė perspektyva įdomi tuo, kad, kaip pasakė vienas garsus žmogus, kurio pavardės neatsimenu, daugelio mūsų šiame pasaulyje jau nebebus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"