TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Truputį pavydžiu ukrainiečiams

2013 11 29 6:00

Šiomis dienomis, kai Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) santykių ateities klausimas užima didžiąją viešosios erdvės dalį, kai Ukrainos miestuose protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, nepatenkintų savojo elito sprendimu atidėti asociacijos sutarties pasirašymą, kalbėjimas apie pavydą ukrainiečiams turėtų atrodyti mažų mažiausiai keistas.

Sutinku, negalima pavydėti apie narystę ES svajojantiems ukrainiečiams to, kad jų elitas pirmiausia žiūri savų interesų. Iš daugybės komentarų, atsiradusių žiniasklaidoje, kai paaiškėjo, jog sutarties pasirašymas atidedamas, man labiausiai įsiminė aiškinimas, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dabar pirmiausiai galvoja apie 2015 metų prezidento rinkimus ir žiūri, kas - Rusija ar ES - suteiks daugiau finansinių išteklių, kurie galėtų padėti jam laimėti rinkimus. Tuos išteklius reikia suprasti plačiai, ne tik kaip pinigus rinkimų kampanijai. Tai ištekliai, kuriais, siekiant rinkėjų palankumo, būtų galima skatinti verslą, kurti naujas darbo vietas, finansuoti įvairias socialines programas.

Toks aiškinimas puikiai iliustruoja politikos paradoksalumą, kai elito interesai kertasi su visuomenės daugumos interesais. Viena vertus, būtų keista, jei politikas nenorėtų laimėti dar vienų rinkimų. Kita vertus, siekdamas šio tikslo jis dažnai priverstas naudoti priemones, kurios neatitinka visuomenės poreikių ar net kenkia jiems. Šis piliečių ir politinio elito interesų konfliktas itin paaštrėja įvairiais pereinamaisiais laikotarpiais, kai elitui reikia priimti nepopuliarius ir žmonėms skausmingus sprendimus. Jie neretai reiškia politinę savižudybę. Elitas dažniausiai renkasi politinį išlikimą, todėl reikalingos reformos nevyksta.

Dabartinis Ukrainos politikos elitas taip pat nori išlikti, todėl laviruoja tarp Rusijos ir ES, stengdamasis gauti naudos iš jų abiejų, tačiau taip palikdamas savo šalį vadinamojoje pilkojoje zonoje. Likti vien su Rusija jau nesinori, nes nenaudinga, tačiau žengti radikalius žingsnius ES link baisu, nes bus skausminga.

Tačiau ukrainiečiams truputį pavydžiu ne todėl, kad jų šalis dabar yra kryžkelėje, kurioje ilgai stovėti greičiausiai nepavyks. Ukrainiečiams pirmiausia pavydžiu tos tiesiog ore plevenančios vilties, kad įstojus į ES jų gyvenimas keisis iš esmės. Ukrainiečiams pavydžiu pilietinio ryžto, kurio vedami jie eina į centrines savo miestų aikštes ir reiškia norą tapti ES piliečiais. Šis pilietinis ryžtas gimdo politinę valią, su kuria nesiskaityti politikos elitas jau negali.

Ukrainiečiams pavydžiu, nes mano gimtojoje šalyje tokia piliečių politinė valia bent kol kas neatsiranda. Mes tik bejėgiškai stebime elito žaidimus. Teisinis elitas aiškina mūsų Konstituciją taip, kaip naudinga pirmiausia jam. Politikos elitas verčia mus stebėti savo tarpusavio kovą ieškant kaltųjų, paviešinusių valstybės paslaptį, kurios svarba jau abejojama. Artėja prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, politikos elitui reikės mūsų balsų, tad kova dėl jų jau vyksta.

Krikščioniškomis vertybėmis lyg ir besivadovaujantys konservatoriai, nueidami nuo valdžios, iškrėtė kiaulystę socialdemokratams - paliko saulės jėgainių projektą, pagal kurį mes, elektros vartotojai, tų jėgainių savininkams turėjome mokėti po pusantro lito už kilovatvalandę. Kai Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė šią akivaizdžiai "neprotingą" kainą sumažino, saulės jėgainių savininkai ją padavė į teismą už tai, kad netesimi teisėti lūkesčiai.

Žiniasklaidos elitas siūlo mums ties kvailumo riba balansuojančias pokalbių laidas, kuriose įmitęs ketvirtą dešimtį einantis vyrukas giriasi nė karto nesimylėjęs su moterimi.

Ukrainiečiams pavydžiu todėl, kad jie dabar nebijo. Jie apimti tokio emocinio pakilimo, kai jokia valdžios reakcija nebaisi. Tokia piliečių drąsa veikia ir valdžią, jos savisaugos instinktas neleidžia imtis kokių nors represinių priemonių, nes tai gali atsisukti prieš ją pačią.

Ukrainiečiai tikriausiai nežino, kad mūsų visuomenę dabar yra apėmusi baimė. Mūsų žmonės bijo, pirmiausia - prarasti darbą. Iš šios baimės kyla ir kitos - baimė kritikuoti viršininkus, baimė susipykti su kolegomis. Baimė plinta - gydytojai bijo pacientų, skundžiančių juos teismams, valstybės tarnautojai bijo politikų, politikai bijo specialiųjų tarnybų ir žiniasklaidos, žurnalistai bijo leidinių savininkų ir t. t.

Spalvas čia kiek sutirštinu, tačiau nemanau, kad socialinio saugumo požiūriu ukrainiečiai už mus yra pranašesni ir todėl mažiau bijo. Dabar jie nebijo todėl, kad turi didelį ir visuomenės daugumą vienijantį tikslą - savo šalies narystę ES. Esminis skirtumas tarp mūsų visuomenių yra tas, kad mes dabar neturime tokio vienijančio tikslo. Anksčiau jį turėjome, ypač Sąjūdžio laikais. Paskui siekėme įstoti į ES ir NATO. Koks dabar mūsų tikslas?

Truputį pavydžiu ukrainiečiams, tačiau, žiūrėdamas į jų entuziazmą kartu ir šiek tiek užjaučiu juos. Užjaučiu, nes žinau, kad daugeliui jų vilčių lemta sudužti. Ukrainiečiai, skirtingai nei mes, nesusimąsto, kad net įstojus į ES korupcija ir skurdas niekur nedingsta. Jie dar nežino, kiek tautiečių emigruos į kitas ES šalis ir ten gimdys vaikus, kurie vargu ar grįš į tėvų gimtinę. Negrįš dėl paprasčiausios priežasties - žmogui brangiausios vietos yra tos, kur jis gimė ir praleido savo vaikystę. Kaip dešimtims tūkstančių lietuviukų tokios brangiausios vietos yra Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje. Taip bus ir šimtams tūkstančių ukrainiečių.

Tačiau manau, kad narystė ES yra mažesnė blogybė nei nepriklausymas jai, todėl linkiu ukrainiečiams sėkmės nelengvame kelyje į europietišką sandraugą.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"