TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Trypiamas teisingumas, prievartaujama tiesa

2010 07 27 0:00

Kreipimasis į Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Premjerą Andrių Kubilių, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, Generalinį prokurorą Darių Valį

Rašytojo Franzo Kafkos romane "Procesas" vaizduojamas žmogus, kuris vieną rytą prabudęs apkaltinamas sunkiu nusikaltimu ir valdžios vyrų įkalinamas.

Žmogus neigia savo kaltę, bet kaltinimas vis stiprinamas, kol galiausiai tampa visuotinis. Absurdo filosofija paremtas F.Kafkos romanas - apie tai, kaip valstybė sužlugdo žmogų, pamindama jo asmenines teises į tiesą ir laisvę.

Šis literatūrinis pavyzdys - tik menka dalelė tos Golgotos, į kurią pateko a. a. Drąsius Kedys, o kartu ir visa mūsų šeima, susidūrusi su pedofilijos faktu. Drąsius, su oficialiais skundais į prokuratūrą kreipęsis bemaž 56 kartus, deramos reakcijos ir atsako, kokio tikėjosi ir kokio privalėjo sulaukti kaip teisinės Europos valstybės pilietis, susidūręs su nusikalstama veikla, negavo. Lietuvos teisėsauga abejingai žiūrėjo į nusikaltimo faktus, detaliai ir išsamiai netyrė pateiktų parodymų ir medžiagos, neatliko galimai mažametę prievartavusių atpažinimo, nenustatinėjo jų tarpusavio ryšio, netgi telefoninių pokalbių išklotines pašalino iš bylos, nesistengė išsiaiškinti kaltųjų. Negano to, sąmoningai vilkino procesą, dėl to jis iš tiesų įgavo absurdiškų Kafkos pasakojimo atspalvių.

Spalio mėnesį Kaune nužudyti Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, jų mirtys buvo apipintos mįslingomis versijomis.

Pavasarį nužudytas D.Kedys. Tą aiškiai liudijo daugybiniai sumušimai ir lūžiai visame jo kūne, šautinė žaizda paakyje, perpjautas ar perplėštas liežuvis - visa tai patvirtinta nepriklausomo medicinos eksperto, užfiksuota nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje. Šiurpius sužalojimus veide, kurių nebuvo įmanoma paslėpti net specialiomis priemonėmis, šarvojimo metu matė ne tik šimtai Garliavos, bet ir visos Lietuvos žmonių, atėjusių atsisveikinti su mirusiuoju. Lietuvos žmonės akivaizdžiai matė užmuštą, netgi sadistiškai nukankintą žmogų.

Todėl mes kategoriškai nesutinkame su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro perskaitytu pranešimu, kuriame teigiama, kad D.Kedys mirė užspringęs žolės lapu ir skrandžio turiniu. Toks tvirtinimas prieštarauja tiesai ir kelia didžiulį ne tik mūsų, bet ir daugybės Lietuvos žmonių pasipiktinimą valstybės teisėsauga - kaip tiesą saugančia ir ginančia institucija.

Negano to, sąžiningai, atsakingai ir kompetentingai netiriama pedofilijos istorija diskredituoja Lietuvos kaip teisinės valstybės vardą, smukdo jos prestižą Europoje ir pasaulyje, skatina begalinį šalies žmonių nusivylimą savo valstybe ir jos institucijomis, griauna pasitikėjimą Lietuvos valdžia. Didžiule kaina pasiekę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, savo kūnais gynę televizijos bokštą sausio 13-ąją - kaip demokratinių žmogaus laisvių, taurios ir šviesios, ne melo, o tiesos žodžiais grįstos ateities simbolį, savo Tėvynės gyvenimą ir toliau privalome tiesti teisingumo ir sąžinės, bet ne prievartos, apgavysčių ir smurto kategorijomis. Akivaizdu, kad šiuo metu mūsų valstybėje paminamos ne tik bendražmogiškos humanistinės vertybės, žmogaus - suaugusio ir vaiko - teisės į savo saugumą ir laisvę, bet išniekinamas ir tiesos žodis. Be galo skaudu, kai iš oficialių valstybinių institucijų į visuomenę tiesiog plaukte plaukia melo lavina, kai žmogus priverstas susidurti su neįtikima tiesos ir teisingumo deformacija: pedofilijos bylos bendrininkai ir nusikaltimų vykdytojai dengiami valstybės, nusikaltimų liudininkai, pateikę savo įrodymus, bauginami, gąsdinami ar net atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Skaudu, kad tėvas, teisėtai gynęs nukentėjusios dukrelės interesus, turėjo mirti. Kad vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą, gresia atsidurti galimai pas ją tvirkintojams ir prievartautojams pristatydavusią motiną.

Tokia padėtis yra negalima ir nepateisinama nei moraliniais, nei teisiniais kanonais. Todėl mes viešai kreipiamės į aukščiausias Lietuvos valstybės instancijas ir dar kartą prašome atkreipti didesnį dėmesį į šias opias Lietuvos valstybės vidaus problemas ir pradėti išsamų bei nuodugnų visų minėtų įvykių tyrimą.

D.Kedžio šeimos ir artimųjų vardu -

Audronė SKUČIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"