TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Trys bombos po Lietuvos pamatais

2011 09 16 0:00

Valstybės gyvenime nėra dažni tokio lygmens apsisprendimai, kurių pasekmės gali būti matuojamos šimtmečiais. Branduolinė energetika ir yra tas pasirinkimas, už kurį mus gali prakeikti ainiai. Tačiau istorijos teismo mūsų karta gali sulaukti ne tiek už savąją atominę elektrinę, kuri iškils greta uždarytosios, kiek už tai, jog mes, turėdami mažą valstybę, nieko nesiėmėme, kad ji nebūtų apstatyta net trimis branduolinėmis jėgainėmis.

Priminsiu, kad be to, ką planuojame patys, mūsų pasienyje per šį dešimtmetį iškils dar dvi atominės elektrinės. Viena jų - Baltarusijoje, vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus, todėl mūsų sostinė ir jos apylinkės iš esmės virs atominės elektrinės zona. Maža to, šis objektas bus pastatytas ant Neries (Vilijos) kranto ir aušinamas jos vandeniu. Taigi upės vandenys, perėję branduolinius reaktorius, paskui nuolat tekės per Lietuvą ir jos sostinę Vilnių, kol Nemunu pasieks Kuršių marias. Kita branduolinė jėgainė, jau pradėta statyti rusų šalia Sovetsko, atominės elektrinės zona pavers Lietuvos vakarinę dalį. Be to, jos aušinimo padariniai per Šešupę ir Nemuną vėl kris ant lietuvio širdžiai taip mielų Kuršių marių.

Taigi mažytėje teritorijoje nepraėjus nė dešimtmečiui vienas po kito pradės tiksėti trijų branduolinių bombų mechanizmai (du jų - rusiški). Kai tai nutiks, Lietuvos išnykimo tikimybė liausis būti intelektualų taip mėgstama metafora - ji įgaus labai konkrečią fizinio susinaikinimo ir galutinio teritorijų praradimo prasmę. Viena bomba - ką gi, viena gal ir nesprogs. Bet trys - jau triskart didesnis pavojus, kad tai, kuo netikime, anksčiau ar vėliau nutiks. Kur mes, neturintys tokių plotų, kokius po Černobylio katastrofos turėjo ukrainiečiai ir baltarusiai, tuomet dėsimės? Kelsimės į Madagaskarą - kaip kadaise dėl kitų priežasčių siūlė profesorius Kazys Pakštas? O gal mūsų lyderiai, šiandien net nematantys reikalo atsiklausti savo tautos, pasiūlys kokią nors kitą išeitį? Nenoriu mesti šešėlio, bet bijau, kad nutikus nelaimei vietų lėktuvuose visiems nepakaks.

Tas lengvabūdiškumas ir arogancija, su kuria tauta paverčiama atsitiktinumo įkaite, negali nestulbinti. Tai dar būtų galima bent jau suprasti, jei atominei energetikai neturėtume alternatyvos. Tačiau kiti variantai atmesti, net viešai neapsvarsčius jų ir nepaaiškinus visuomenei tokio sprendimo motyvų. Įdomu kodėl?

Yra dar vienas esminis klausimas. Man labai rūpi, kodėl mūsų krašto vadovybė, savo galva nusprendusi pasirinkti branduolinę ateitį, nepajudino nė piršto, kad vietoj trijų pavojaus šaltinių liktų bent jau vienu mažiau. Juk tam tereikėjo susitarti su Baltarusija ir naują atominę elektrinę statyti drauge - su kokiu nors patikimu ir patyrusiu pasauliniu partneriu. Geresnės vietos tokiam bendram projektui už pasienyje esantį Visaginą net ir labai norėdamas nesurastum. Tačiau Lietuva nieko nesiėmė, kad tai taptų tikrove ir jos sostinė išvengtų atominės elektrinės įkaitės likimo.

Sakysite, sutrukdė promaskvietiška Baltarusijos lyderio politika ir jo nenuspėjamumas? Tačiau jei, neduok Dieve, kada nors nutiks nelaimė, kas tuomet atsimins, kokia kadaise buvo politinė konjunktūra ir kam ji apskritai rūpės? Vienintelis dalykas, kuris bus prisimintas, - kad Lietuva nedovanotinai nepasinaudojo šansu.

Pagaliau, jeigu jau prabilome apie politinę konjunktūrą, pasakykime viską iki galo: ši konjunktūra visiškai nesutrukdė Lietuvos valdžiai pradėti flirtą su Aleksandru Lukašenka kitais klausimais ir net išduoti režimui disidentus. Vadinasi, dėl vienų reikalų flirtuoti galima, o dėl bendros atominės jėgainės, kuri gerokai sumažintų pavojų ir išgelbėtų nuo radioaktyvios taršos bei dirbtinių temperatūros svyravimų Lietuvos vandenis, - jau ne? Užmuškite, tačiau neįžvelgiu logikos ir jokių sveiko proto požymių.

Ir tai dar ne viskas. Prisimenate tokį įvykį, kai Baltarusijos atominės elektrinės projektui savo paramą netikėtai išreiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton? Kuo vadovaudamasi ji tai padarė, telieka spėlioti. Bet kad tai yra dar vienas patvirtinimas, jog Lietuva neišnaudojo visų savo galimybių, - daugiau negu akivaizdu. Būtų siekusi išnaudoti, būtų norėjusi vietoj trijų elektrinių pašonėje turėti dvi, šios itin aukštos JAV pareigūnės žodžių tikrai nebūtų praleidusi pro ausis.

Vis dėlto kas mūsų valdžią verčia taip elgtis ir net rizikuoti tauta? Labai norėtųsi, kad už to slypėtų tik tai, kas viešai deklaruojama. Tačiau beatodairiškumas, su kuriuo žengiama užsibrėžto tikslo link, verčia manyti, jog už viso to visų pirma slypi žūtbūtinis interesas prastumti milžiniškos vertės projektą, o kalbos apie energetinę Lietuvos nepriklausomybę tėra dūmų uždanga. Kadaise mus jau bandė įtikinti (tie patys "kovotojai" už energetinę nepriklausomybę), kad norint įstoti į NATO būtina pusvelčiui perleisti amerikiečiams "Mažeikių naftą". Kieno rankose ji paskui atsidūrė, turbūt irgi dar prisimenate - kaip ir tai, kad stojant į NATO kitoms šalims kažin kodėl neprireikė jokių kyšių.

Tačiau naftos perdirbimo įmonė - tai ne trys branduolinės jėgainės pašonėje. Ši sykį reikalas nepalyginti rimtesnis. Jei neįsikiš visuomenė, ir tai nebus padaryta artimiausiu metu, paskui jau gali būti tiesiog vėlu.

Mes dar turime šansą vienu šūviu nušauti du zuikius - ir turėti savą atominę elektrinę (jeigu pritars tauta), ir išvengti tos, kurią rengiamasi statyti prie Vilniaus. Tačiau tam būtina nedelsiant pradėti derybas su baltarusiais, gal net pasitelkti į pagalbą anksčiau minėtą garsiąją JAV pareigūnę.

Metas tam palankus: A.Lukašenka, atrodo, vėl ieško Vakarų paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"