TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Trys iššūkiai šių dienų Ukrainai

2014 04 22 6:00

Šiais metais Vakarų pasaulio šv. Velykos sutapo su stačiatikių šv. Velykomis. Tokių švenčių išvakarėse ne tik paprasti žmonės, bet ir politikai, valstybės vadovai stengiasi žengti žingsnius, pasakyti žodžius, kurie suteiktų daugiau vilties ir tikėjimo ateitimi. Ar praėjusios savaitės įvykius Ukrainoje ir aplink ją galime laikyti tuo vilties ženklu?

Kol kas, deja, ne. Ginklai nenutilo ir švenčių dienomis, o praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytą JAV, Europos Sąjungos, Rusijos ir Ukrainos susitarimą, ypač jo punktą dėl neteisėtų grupuočių nuginklavimo, kiekviena šalis traktuoja savaip. Rusija siekia, kad Ukrainos valdžia visų pirma nuginkluotų "Dešinįjį sektorių", o Kijevas, remiamas Vakarų valstybių, teigia, jog Rusija turi liautis rengusi provokacijas Pietryčių Ukrainoje.

Ukrainą ir jos kovą palaikantys žmonės supranta, kad be stiprios Maskvos paramos nebūtų tokių karinių susidūrimų, kokių dabar esama Pietryčių Ukrainoje. Tačiau jau ir Lietuvoje netrūksta Ukrainos valdžią už jos veiksmus smerkiančių, kritikuojančių asmenų. Klaidų būta, bet pažiūrėkime, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria Ukraina.

Nesusikalbėjimą tarp šalies rytinės dalies ir vakarinės bei Kijevo būtų galima įveikti gerokai lengviau per politinį dialogą, jeigu kitoje pusėje stovėtų ne automatais ginkluoti asmenys, vadovaujami Rusijos armijos karininkų, o tik Pietryčių Ukrainos žmonės.

Todėl pirmas, labai sudėtingas šių dienų iššūkis Ukrainos valdžiai - galima šalies decentralizacija, išsaugant teritorinį vientisumą ir nutildant neteisėtas grupuotes. Tačiau nelengva atskirti separatistus ir Maskvos provokacijas nuo tiesiog žmonių pykčio.

Dar svarbu, kad po derybų Ženevoje Vakarai nepradėtų šokti pagal Maskvos dūdelę. Nesvarbu - pavartosi susitarime žodį "federalizacija" ar ne, jeigu nesustiprėjusi Kijevo valdžia būtų verčiama netekti juridinės įtakos Rytų Ukrainoje, šalis pamažu būtų išardyta.

Velykų išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad tvarką - taip, kaip jis supranta - Kryme darė Rusijos kariuomenė, kuriai jis padėkojo už gerą darbą. Jeigu Vakarai Krymo aneksiją smerks tik žodžiais ir su ja apsipras, Rusija imsis Pietryčių Ukrainos. Ją V.Putinas toje pačioje kalboje vadino tik Malorosija (Mažoji Rusija). Ir pareiškė, kad ir šią žemę kaip Krymą bolševikai atplėšė iš Rusijos.

V.Putinas tvirtino, kad Rusija ir Ukraina yra viena tauta, todėl Maskva turi teisę kištis į jos reikalus. O žmonės Lietuvoje svarsto, kur Europoje gali baigtis tokios "teisės" zona. Ar kas nors gali šią "teisę" pažaboti? Tai gali padaryti tik Ukraina ir jos žmonės. Kiti jiems gali tik padėti. Kad tai įvyktų, Ukraina turi įveikti visus savo iššūkius.

Kai susitikimo Ženevoje išvakarėse Ukrainos kariai Slavianske kitai stovyklai atidavė šešis šarvuočius, daugeliui turėjo tapti aišku, kodėl Kijevas taip vangiai reagavo į Rusijos veiksmus Kryme. Jau tada šalies valdžia suprato, kad armija yra prastai aprūpinta, materialinė bazė išvogta. Bet Kijevas negalėjo būti tikras, ar visi kariai, karininkai būtų ėmę ginklu ginti Ukrainą. Gal dalis būtų perėję (iš dalies taip ir atsitiko) į Rusijos pusę, kur siūloma tris ar keturis kartus didesnė alga. Juk žlugus Sovietų Sąjungai visiems tarnavusiesiems Ukrainos teritorijoje tiesiog buvo pasiūlyta prisiekti Ukrainai.

Ukrainos armijai reikia reformų. Ir tuo pat metu, kai Rusija grasina savo galinga kariuomene visame pasienyje. Reikia ir modernios ginkluotės. Dabar, o ne vėliau. Paskui Ukraina pati galės jos pasigaminti, nes turi gerai išvystytą karinę pramonę rytinėje šalies dalyje, kur dabar gaminama ginkluotė ir Rusijai. Ukrainai reikia ir naujai mąstančių karininkų, kurie atsakinguose postuose būtų pasiryžę ginti savo šalį ir žinotų, kaip tai daryti.

Bet pirmiausia Ukrainai reikia galimų neramumų pertraukos. Žinoma, ne teritorinio vientisumo ir savarankiškumo sąskaita. Permainos būtinos ir vidaus kariuomenei bei milicijai, prokuratūrai ir teismams. Ukraina nusprendė vykdyti teisėjų liustraciją. Visa tai vieniems žmonėms kelia entuziazmą, kitiems - didelį pasipriešinimą. Bet ir reformas pačioje valstybėje reikia daryti. Tai yra didžiulis antras iššūkis šių dienų Ukrainai.

Yra ir trečias - visoje šalyje gegužės 25 dieną surengti prezidento rinkimus, kuriuos Rusija, prorusiški aktyvistai nori sužlugdyti savo veiksmais šalies pietryčiuose.

Rinkimai yra netinkamas metas reformoms, atremti neramumus ir galimą Rusijos agresiją. Per rinkimus net ankstesni bendražygiai tampa konkurentais. Net kai kurie "Dešiniojo sektoriaus" veiksmai gali būti suprasti kaip skirti savo elektoratui. Žmonių emocijos įkaitusios. Nutinka ir bjaurių dalykų, kai prorusiški kandidatai kuo nors apipilami ar sumušami. O Rusija piešia chaoso ir smurto Ukrainoje vaizdą.

Kremlius supranta - po prezidento rinkimų Ukraina turėtų jau ne laikinąją valdžią su laikinuoju prezidentu, o valdžią, galinčią kurti naująją Ukrainą. Jei pavyktų rinkimus sužlugdyti arba nukelti, tai būtų Kremliaus pergalė.

Įveikti tokius didžiulius iššūkius tuo pat metu būtų sunku bet kuriai Europos šaliai. Vis dėlto jeigu Ukrainai tai pavyktų, ir mums tai būtų didžiulis vilties ženklas. Stipri Ukrainos valstybė gali tapti ir rimtu barjeru Rusijos ekspansinei politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"