TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

TS-LKD pirmininko rinkimai. Kokia bus politinė dešinė?

2015 05 05 6:00

TS-LKD pirmininko rinkimai, kuriuos laimėjo Gabrielius Landsbergis, sulaukė daug dėmesio žiniasklaidoje ir dažnai apibūdinami kaip naujo partijos gyvenimo lapo atvertimas. Anot Andriaus Kubiliaus, „partijos gyvenime 25 metus buvo vienas etapas, o po 25-erių reikia naujo“. 

Šie rinkimai iš esmės yra pirmieji, kuriuose nedalyvavo buvęs pirmininkas, t. y. rinkimai tarsi vyksta pradedant vadinamuoju nuliniu variantu. Kita vertus, kyla pagrįstų abejonių dėl to nulinio varianto žinant, kad jo kandidatūra buvo remiama esamo pirmininko. Labai sunku atsikratyti minties, kad už G. Landsbergį buvo balsuojama taip pat "dėl pavardės“. Paprastai vienokį ar kitokį rinkėjų pasirinkimą lemia tam tikri veiksniai: tam tikras susikurtas įvaizdis, atlikti darbai, suformuota viešoji nuomonė ir pan. G. Landsbergis, kaip politikas, Lietuvos politinėje arenoje iš esmės pasirodė tik per pastaruosius Europos Parlamento (EP) rinkimus, kur sulaukė stipraus partijos rėmėjų palaikymo. EP tapo matomu politiku ir tuo atžvilgiu net pralenkė daugelį senbuvių. Visgi Lietuvoje daugumai jis ir toliau liko mažai žinomas.

Daugumos apžvalgininkų nuomonė dėl partijos ateities buvo tokia, kad iš esmės niekas nepasikeis. Tačiau turbūt taip pat akivaizdu, jog šie rinkimai ir toks didelis susidomėjimas jais rodo, kad tam tikrų pokyčių reikia ir jų laukia tiesiogiai su partija nesusijusi Lietuvos visuomenės dalis. Kai kurie apžvalgininkai net teigia, kad tai labai svarbus Lietuvos partinės sistemos įvykis, kuris reikš, ar Lietuva turės modernią, ar „talibaniškąją“ dešinę. Kalbant apie modernųjį konservatyvizmą, greičiausiai, turimas omenyje Didžiosios Britanijos konservatorių pavyzdys, o apie „talibaniškąjį“ - visos kylančios kraštutinės dešinės jėgos. Būtent čia matyti, kad vienu atveju spalvos smarkiai sutirštinamos, o kitu atveju įvykis per daug nuvertinamas. Visų pirma tai tiesiogiai susiję su tuo, kokią sisteminę politinę dešinę turėsime, nes nuo to daugiausia priklauso, ar apskritai egzistuos nesisteminė politinė dešinė.

TS-LKD pretenduoja atstovauti politinės dešinės laukui, tinklalapyje skelbiama, kad partija stengiasi atstovauti krikščioniškosioms ir klasikinio konservatyvizmo vertybėms. Tačiau kiek toliau jau rašoma apie krikščioniškąsias ir šiuolaikinį konservatyvizmą, tautiškumą ir europietiškos centro dešinės politikos principus ir tradicijas. Apibendrinant turbūt galima pasakyti, kad galima rasti visko: ir moderniojo, ir „talibaniškojo“ konservatyvizmo, nes krikščioniškumas ir tautiškumas su modernumu šiais laikais nelabai siejami.

Vis dėlto, matyt, būtent tai dešiniosioms jėgoms Europoje ir kiša koją. Stebint kai kurių Vakarų Europos valstybių įvykius kartais susidaro įspūdis, kad būtent per daug „sumodernėjęs konservatyvizmas“, nusigręždamas nuo klasikinio konservatyvizmo ir pataikaudamas suformuotai viešai liberaliajai nuomonei, palieka neužimtą tą dešinę politinės ideologijos erdvę, kurios poreikis visuomenėje egzistuoja. Atsiradusią tuštumą greitai užpildyti imasi naujai besikuriantys politiniai dariniai. Prieš keletą metų tai įvyko Austrijoje, Olandijoje. Dabar taip vyksta Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse. Norisi atkreipti dėmesį į Švedijoje vykusius rinkimus, per kuriuos į parlamentą pateko radikali dešinė partija, surinkusi beveik 13 proc. balsų, ir kaip visi (net gatvėje kalbinti žmonės) paskui stebėjosi, kaip čia taip atsitiko. Ar to reiškinio nebuvo galima pastebėti, jei daugiau nei kas dešimtas pilietis palaikė tokią nuostatą? Gatvėje kalbintų žmonių nuostaba dėl tokių rezultatų greičiau buvo autocenzūra spaudžiant suformuotai stipriai viešajai nuomonei nei nuoširdus stebėjimasis. Blogiausia yra tai, kad naujai besikuriančios dešiniosios politinės partijos, negalėdamos lygiateisiškai reikštis, dažnai priverstos veikti kraštutiniais būdais, tuo destabilizuodamos visą politinę sistemą ir net gali būti išnaudojamos Rusijos propogandiniais tikslais (Prancūzijos ir Vengrijos pavyzdys).

Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Egzistuoja nuomonė, kad dėl „konservatyvaus modernėjimo“ partija pastaruoju metu iš esmės nebeatstovauja dešiniosioms jėgoms, todėl jos rinkimų rezultatai smunka, nes rinkėjai renkasi aiškiau išreikštą Liberalų sąjūdžio atstovaujamą liberaliąją ideologiją. TS-LKD pastaruoju metu sulaukė didelių priekaištų, kad dėl savo vykdomos politikos tapo per daug liberali ir nebesivadovauja savo pirminiais principais. 2008-2012 metais A. Kubiliaus vyriausybėje švietimo ministro porfelis buvo atiduotas liberalams, o sau pasiimtas ūkio ministro, nors ideologinė logika diktuotų elgtis kitaip. O dėl koalicijos su LLRA Vilniaus miesto taryboje nuo partijos atskilo neseniai įsilieję tautininkai, kurie vėliau buvo išvadinti „naudingais idiotais“. Naujausias požymis, liudijantis apie atsiveriančią politinės dešinės tuštumą, yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezultatai ir naujosios koalicijos sudėtis su Lietuvos sąrašu.

TS-LKD yra jungtinė partija ir, kaip nurodyta partijos įstatų 1-ajame punkte, sukurta reorganizavus politines partijas: Tėvynės sąjungą (konservatorius, politinius kalinius ir tremtinius, krikščioniškuosius demokratus) ir Lietuvos krikščionių demokratų. Tėvynės sąjungos partija kildinama iš Sąjūdžio, jos pagrindiniai politiniai rėmėjai yra asmenys, „iš paskutiniųjų“ ginantys Sąjūdžio laikų valstybės ir tautos vizijos vertybes. Tuo metu Lietuvos krikščionys demokratai yra atkurta partija, puoselėjanti krikščioniškas vertybes. Pavadinimas yra tarsi vizitinė kortelė ir turi atitikti turinį. Todėl TS-LKD vertėtų grįžti prie klasikinio konservatizmo bei krikščioniškų vertybių puoselėjimo ir taip susigrąžinti savo dešiniųjų pažiūrų rinkėjus. Būtent to ir linkėčiau naujajam TS-LKD pirmininkui!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"