Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Turime naują palaimintąjį ir kankinį

 
2016 12 10 6:00

Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“

Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“ Jiems nueinant Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pasižiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? O ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena aure karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo! Jis yra tasai, apie kurį parašyta: „Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią.“ Iš tiesų sakau jums: „Tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį.“

Iš Evangelijos pagal Matą

Katalikų bažnyčioje III advento sekmadienis dar vadinamas Gaudete (liet. Džiaukitės) sekmadieniu, nes liturginis įžangos priegiesmis prasideda kvietimu džiaugtis Viešpatyje. Šiais metais turime ypatingą progą džiaugtis ir dėkoti gerajam Dievui – gruodžio 1 dieną popiežius Pranciškus savo apaštaliniu autoritetu patvirtino, kad Katalikų bažnyčia pripažįsta arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę ir leidžia jį paskelbti palaimintuoju. Pastarąjį kartą šio džiaugsmo sulaukėme 1987 metais, švęsdami Krikšto 600-ąjį jubiliejų, kai palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

T. Matulionis – pirmas lietuvių šventasis, kuris skelbiamas ir tikėjimo kankiniu. Tai pirmas mūsų šventasis, kurio šventumo kultą ir beatifikacijos bylą lietuviai patys surinko, surašė ir išmeldė. Nuo 1990 iki 2008 metų palaimintojo byla buvo renkama Kaišiadorių vyskupijoje, o vėliau perduota Apaštalų Sostui, kur vyko nuodugnus nagrinėjimas ir kankinystės fakto patvirtinimas. Taigi, be šventojo karalaičio Kazimiero ir Bažnyčią karštai mylėjusio palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio, turime dar vieną šventąjį – palaimintąjį kankinį Teofilių. Jo nueitas kryžiaus kelias įkūnija lietuvių tautos patirtas skriaudas per 50 sovietinės okupacijos metų ir spindi lietuviškuoju charakterio gerumu bei tvirtybe, kuria pasižymėjo palaimintasis.

Šiam atsidavusiam ganytojui ir kankiniui puikiai tinka Evangelijoje Jėzaus pasakyti apibūdinimai – „ne vėjo linguojama nendrė ir ne švelniais drabužiais vilkintysis, gyvenantis karaliaus rūmuose“. Tai pranašas, kuriam teko gyventi lagerio barakuose, vilkėti kalinio šimtasiūlę, ant pečių nešioti sunkiausius rąstus ir nenuolaidžiauti kalbantis su okupacine valdžia dėl žmogaus teisių.

Gyvenimas jo nelepino nuo pat vaikystės. Anksti neteko motinos, sunkiai skynėsi kelią į mokslus, dėl neišlaikyto matematikos egzamino buvo priverstas palikti nebaigtą gimnaziją, užklupo abejonės dėl pašaukimo seminarijoje, įvairūs skundai, kratos, lageriai, kalėjimai, ligos, tremtys, tardymai. Bet jis nepalūžo, turėjo visišką pasitikėjimą Dievu ir vidinį adventinį džiaugsmą Viešpatyje.

Per 89 gyvenimo metus arkivyskupui T. Matulioniui daug kartų teko kraustytis iš vienos vietos į kitą. Įspūdingas jo gyvenamųjų vietovių žemėlapis: Kudoriškiai (Anykščių r.), Purviniškiai (Daugailiai, Utenos r.), Žibėčiai (Molėtų r.), Dusetos, Antalieptė (Zarasų r.), Daugpilis (Latvija), Sankt Peterburgas (Rusija), Varaklianai, Bikava (Latvija), Maskvos Sokolninkų kalėjimas (Rusija), Solovkų lageris (Rusija), Kaunas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kaišiadorys, Vilniaus KGB rūmų rūsiai, Oršos kalinių punktas (Baltarusija), Vladimiro lageris (Rusija), Mordovijos invalidų namai (Rusija), Birštonas ir Šeduva. Palaidotas Kaišiadorių katedroje. Ši ilga ir įvairi gyvenimo kelionė panaši į Jono Krikštytojo misiją – nutiesti kelius Viešpačiui, būti ten, kur yra ganomieji. Nešti Jėzaus šviesą net į pačias didžiausias tamsybes.

Teofiliaus gyvenime randame herojiškų žygdarbių, kuriais galime didžiuotis ir jais sekti. Jo ganytojiškas apsisprendimas nesitraukti į Vakarus, žinant, kad sovietų okupantams būtinai užklius, bus nepatogus. Didvyriškas sprendimas likti Kaišiadoryse, kai 1944 metais priartėjus frontui visą naktį bombarduotas miestelis. Vyskupas buvo perspėtas, tačiau niekur nesitraukė, aidint sprogimams meldėsi už savo žmones. Teofiliui taip pat priklauso žydų gelbėtojo atminimas – jo dėka mirties išvengė Esther Yellin, Šveicarijoje gyvenanti pianistė.

Žvelgdami į palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus pasiaukojamą gyvenimą, galime ištarti, jog esame „didvyrių žemės vaikai“. Tegu šis adventas tampa puikia proga pasidomėti šios asmenybės gyvenimo keliu, aplankyti jo gyventas vietas arba suklupti maldai prie jo kapo Kaišiadorių katedroje, geriau susipažinti su šiuo nuolankiu ir kantriu Viešpaties Pranašu bei maldoje dalytis su juo Tėvynės rūpesčiais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"