TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Turkija gelbės Europą nuo pabėgėlių?

2016 03 08 7:00

Patys europiečiai šiandien  apsiginti nuo pabėgėlių nėra pajėgūs.

Tiek nuo karo pabėgėlių iš Sirijos, iš Afganistano, ar iš Irako tiek nuo ekonominių – iš šiaurės Afrikos šalių bei skurdžių Azijos valstybių. Išsigelbėjimą Europos Sąjunga mato Turkijoje.

Galima teigti, kad daugelį Europos Sąjungos šalių yra apėmusi pabėgėlių įsiveržimo baimė. Ypač tai pasakytina apie rytų Europos šalis, kurios didele dalimi yra homogeniškos valstybės ir pabėgėliai į jas visai nesiveržia. Lenkijoje, kurios tautiškai konservatyvi valdžia ir ją palaikanti žiniasklaida skleidžia paniką apie dar tik galimai būsimus pabėgėlius, iš 38 milijonų net 97 proc. visų gyventojų yra lenkai. Atrodo, ko čia bijotis kelių šimtų ar tūkstančių svetimtaučių.

Lietuvoje baimės dėl pabėgėlių taip pat netrūksta. Tik nežinia, ar ta baimė tikra, ar ji apsimestinė, ar ji nėra sugalvota ir inspiruojama kai kurių žiniasklaidos priemonių, vaikantis populiarumo. Štai jau trečią ar ketvirtą dieną vienas populiariausių portalų stambia antrašte primena savo skaitytojams, kad tuoj tuoj tuoj į Lietuvą atsikraustys antra (sic!) sirų šeima iš Graikijos pabėgėlių stovyklos. Ir ta šeima – tai du žmonės, pagaliau atvyko. Kaip gi tokį „super svarbų“ europinės reikšmės įvykį gali pražiopsoti ?

Ne keliolika tūkstančių, kuriuos ištiko humanitarinė katastrofa prie Makedonijos sienos, kur plečiasi ligos ir trūksta maisto, ir ne 50 tūkstančių be pastogės pabėgėlių Graikijojos stovyklose. O net dvi šeimos, pabėgusios nuo karo Sirijoje jau bus Lietuvoje. Tai bent įvykis!

Taigi,Turkija gelbės mus visus nuo pabėgėlių. Kas gi yra toji 75 mln. gyventojų turinti Turkija, kurioje ne tiek mažai letuvių, lenkų ir kitų europiečių praleidžia visai šauniai ir gana nebrangiai savo atostogas ?

Osmanų arba Turkijos imperija, kaip ir Lietuvos imperija, vadinama LDK, klestėjo XIV – XVI amžiais. Po to, abi imperijos nusilpo. LDK pasaulio žemėlapiuose kartu su Lenkija išsilaikė iki XVIII a pabaigos, o nusilpusi Osmanų imperija – net iki XX a. pradžios, kontroliuodama valdžią apie 40-tyje dabartinių pasaulio valstybių. Kol susikūrė šiuolaikinė Turkijos valstybė .

Savo azijine civilizacija bei Mustafos Kemalio Pašos Atatiurko europizuota Islamo kultūra Turkija per visą XX-tą amžių gręžėsi į Europą. Ji aktyviai dalyvavo europiečių sukeltuose Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose, sprendė ne tik savo, bet ir kaimyninių šalių bei tautų likimus tiek Artimuosiuose Rytuose (pavyzdžiui kurdų), tiek Balkanuose, Užkaukazėje – Azerbaidžane ir Armėnijoje. Turkijos elitas per visą XX amžių savo jaunimą siuntė ir dabar siunčia mokytis į geriausius Europos ir JAV universitetus. Neatsitiktinai Turkija tapo NATO nare ir jau ne pirmas dešimtmetis siekia labiau suartėti su Europos Sąjunga ir tapti jos nare. Nors pačioje Turkijoje ir Europos Sąjungos valstybėse yra nemažai abejojančių dėl Turkijos narystės ES .

Iš pradžių Vokietijai nesusitvarkant su daugiau kaip milijonu pabėgėlių per metus, o paskui – kitoms ES šalims ( Vengrijai, Kroatijai, Slovėnijai, Graikijai, Austrijai), pirmoji su Turkija ėmė derėtis Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jau ne vieną kartą aplankiusi Turkiją ir pati priėmusi aukščiausius turkų valstybės vadovus. Tiek vokiečiams, tiek kitoms ES šalims tapo aišku, kad be Turkijos pagalbos ir jos geranoriškumo, pabėgėlių srautų iš karo zonos Sirijoje ar Irake nesustabdyti. Tuo labiau, kad Turkijoje susikūrė konjunktūrinė biznio rūšis – pabėgėlių gabenimas jūra į Graikiją ir šiuo verslu jau verčiasi tūkstančiai Turkijos piliečių. Be aktyvios Turkijos vadžios pagalbos šio verslo europiečiai nors ir labai norėtų, sustabdyti taip pat negali.

Pagrindinė pabėgėlių atsiradimo priežastis yra karas Sirijoje, kur sprendžiasi ne tik sirų valstybės klausimas, bet ir didžiųjų valstybių interesai. Paradoksalu, bet nuo pabėgėlių kenčia ne tiek tos šalys, kurios kariniu būdu sprendžia savo geopolitinius interesus Sirijoje – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, bet tos kurios visai nedalyvavo ir nedalyvauja kariniame konflikte tai yra – daugelis Europos Sąjungos šalių. Taip pat ir Vokietija, kuri nusiuntė vos keletą žvalgybinių lėktuvų į karo zoną.

Ko tikisi iš Turkijos ES komisija ir ES vadovai, susirinkę šį pirmadienį Briuselyje? ES Komisija suskaičiavo, kad jei atskiros ES šalys įves savo sienų kontrolę, kaip jau padarė vengrai, austrai ir kitos pietinės šalys, Bendrijos šalių ūkis patirs kasmet 18 miljardų eurų nuostolių. Tokia būtų Šengeno zonos panaikinimo kaina.

Vokietija ir kitos šalys tikisi, kad padedant Turkijai,bus galima grąžinti atgal į stovyklas Turkijoje visus arba bent daugumą ekonominių pabėgėlių,sustabdyti kontrabandą žmonėmis,įsteigti pabėgėlių stovyklas prieš išorines savo sienas,išsaugojant Šengeno zoną, ir panaikinti vidines, ką tik įvestas sienas, pavyzdžiui Austrijos suVokietija. Už tai sumokant Turkijai ne vieną milijardą eurų ir pažadant jai greičiau spręsti jos stojimo į ES sąlygas. Turkijos prezidentas Erdoganas užsiminė už gautą pagalbą pastatyti visiškai naują miestą pabėgėlimas šiaurės Sirijoje.

Ar tai, kas sumanyta ES Komisijoje ir sutarta tarp daugumos ES šalių, pavyks, priklausys dabar jau ne tik nuo ES , bet ir nuo Turkijos geros valios ir sugebėjimų. Bendrai žengiant pirmuosius žingsnius, gelbėjant Europą nuo tautų kraustymosi iš Azijos ir Afrikos, kurią prieš 70 metų europiečiai dar valdė pagal savo įstatymus, mažai atsižvelgdami į šių tautų poreikius ir norus gyventi laisvai pagal savąją tvarką.

.

.

.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"