Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Turtinės nelygybės mažinimas – prioritetas Nr. 1

 
REKLAMA  •  2017 05 02 6:00

Premjeras Saulius Skvernelis pateikė Vyriausybės veiklos ataskaitą, iš kurios aiškiai matyti didžiausi Lietuvos skauduliai: savižudybės ir emigracija. Bet užvis svarbiausia, mano manymu, yra nedovanotinai dideli atskirties, skurdo ir pajamų bei turtinės nelygybės rodikliai. Vaistų šioms ligoms gydyti naujoji valdžia, regis, neturi.

Lietuvos ekonomika – viena sparčiausiai augančių ES. Tačiau kodėl žmonių atlyginimai mažesni nei Estijoje ar Lenkijoje? Priežastis – milžiniška turtinė nelygybė, apie kurią politikai kalba dar labai nenoriai.

Kur kas daugiau dėmesio Lietuvoje sulaukia pajamų nelygybės klausimas. Pagal šį rodiklį esame bene prasčiausiai Europoje atrodanti valstybė. Už mus dar nelygesnė pagal pajamas tik Serbija. Ir viskas, žemiau nieko nėra. Jau, atrodytų, to turėtų pakakti, kad visi verstųsi per galvas, kaip tas pajamas padidinti, išlyginti. Deja, nieko negirdėti.

Emigracija, pajamų nelygybė, skurdas – labai svarbios problemos, bet tai tėra pasekmės, o ne priežastys. Mokslininkai jau kuris laikas šneka apie šių pasekmių priežastį – turtinę nelygybę. Būtent ji lemia didėjantį skurdą, nelygias pajamas, neteisingumo jausmą ir t. t. Viso to kokteilis Lietuvoje virsta masine emigracija, kuriai suvaldyti niekas neranda sprendimo. Greičiausiai neranda dėl to, kad nesprendžia pagrindinės priežasties.

Pagal skurdo lygį irgi esame ES uodegoje. Tuo metu Vilniaus gatvėmis važinėja šimtai prabangių automobilių, o nekilnojamo turto kainos kyla kaip ant mielių.

Per šiuos išvestinius dalykus akivaizdžiai matyti, kad pajamų ir socialinė nelygybė bei emigracija yra didžiulės turtinės nelygybės Lietuvoje pasekmės. Šalies ekonomika auga, bet to augimo vaisius raško tik saujelė pasiturinčiųjų. 2015 metais 20 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių pajamos buvo 7,5 karto didesnės nei 20 proc. neturtingiausių gyventojų. Ir atotrūkis toliau didėja. S. Skvernelis patenkintas paskelbė, kad pernai ekonomika augo 2,2 proc., o šiemet augs gal dar labiau. Tačiau nei premjeras, nei kiti politikai nesuvokia, jog šis augimas visiškai nereiškia, kad jis paliečia visus Lietuvos žmones. Ir tai blogiausia. Akivaizdu, jog augimą geriausiu atveju jaučia penktadalis gyventojų, o pačius saldžiausius vaisius susirenka dar mažiau. Kiti žmonės stovi vietoje arba skursta.

Pasiūlymai:

Kritika be pasiūlymų yra beprasmė. Todėl, mano nuomone, nelaukdami naujų rinkimų Vyriausybės ir Seimo nariai jau šiandien turėtų įsisąmoninti kelias paprastas priemones ir jų imtis:

1. Žmonių pajamų didinimas ir socialinės atskirties mažinimas privalo tapti pagrindiniu politiniu prioritetu visiems šalies politikams bei politinėms partijoms. To nepadarius Lietuvos valstybės išlikimui kils reali grėsmė.

2. Kiekviena kuriama valstybinė programa, įstatymai ar kiti teisės aktai pirmiausia turi būti vertinami pagal tai, kaip paveiks turtinę/pajamų/socialinę nelygybę ir jos mažinimą (panašiai šiuo metu privalu vertinti, kaip tai paveiks biudžetą). Visos valstybės ir jos struktūrų pajėgos turi būti nukreiptos šioms problemoms spręsti.

3. Valstybė negali didinti atlyginimų privačiame sektoriuje, tačiau gali sudaryti sąlygas, kad didėtų pajamos, stiprėtų perkamoji galia. Prioritetas turi būti teikiamas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai nesunkiai padaroma tokiais būdais:

a) nuolat didinant minimalų mėnesio atlyginimą;

b) nuolat didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (jis turi kuo skubiau pasiekti minimalaus atlyginimo dydį);

c) mažinant būtiniausių prekių PVM;

d) rengiant ir vykdant plačias valstybines investicines programas (gyvenamųjų namų, automagistralių ir kitų infrastruktūros objektų renovacijos/statybos), kuriant gerai mokamas darbo vietas;

e) ryžtingai kovojant su korupcija ir šešėline ekonomika, kaip faktoriumi, kuris didina turtinę nelygybę.

Išdėstyti punktai gana paprasti – juos galima pradėti vykdyti nedelsiant, nes, drįstu spėti, visuomenė pavargo nuo kalbėjimo, trypčiojimo vietoje, koalicinių dramų ir nieko nedarymo. Bet tai būtų tik kelio pradžia. Plačiau apie šiuos ir kitus būtinus veiksmus – kituose rašiniuose.

Valentinas Mazuronis, Europos Parlamento narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"