TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tuščia vieta šventa nebūna

2008 04 11 0:00

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus nuskambėjo per lietuviškų televizijų reportažus apie NATO vadovų susitikimą Bukarešte. Suprask, V.Adamkus pats vienas privertė pakeisti formuluotę dėl NATO veiksmų plano suteikimo Ukrainai ir Gruzijai. Didvyriškai už buvusius sovietinio tautų kalėjimo kalinius kovojusio prezidento įvaizdį lietuviškos televizijos kūrė iš vieno šaltinio - paties prezidento liudijimų.

Nežinia kodėl apie V.Adamkaus vaidmenį neužsimena joks kitas NATO vadovas, o užsienio spauda daugiausia rašo apie Lenkijos gynybos ministrą Radeką Sikorskį, kuris dėl Ukrainos ir Gruzijos kibo į atlapus Angelai Merkel. R.Sikorskį lydinčiame būryje buvo matyti Lechas Kaczynskis ir V.Adamkus - bent taip lyderių stumdynes dėl Ukrainos ir Gruzijos vaizduoja Bavarijos dienraštis "Sueddeutsche Zeitung".

Tačiau valstybiška žiniasklaida ne pirmą kartą V.Adamkaus diplomatinius nuopelnus išpučia iki nerealių proporcijų. Gal ir nekaltas dalykas, gal net humaniškas, jeigu tai - paguodos prizas garbingo amžiaus politikui. Tačiau labiau tikėtina, kad tai - gana šiurkšti kompensacija už V.Adamkaus nusišalinimą nuo vidaus politikos.

Tariamų užsienio politikos nuopelnų aukštinimas panašus į spalvotą barškutį, kuriuo besidžiaugiantį prezidentą labai patogu nukreipti nuo nereikalingo kišimosi į valstybės valdymą. Tiksliau į tai, kas valstybės valdyme yra svarbiausia grupei draugų, kurie įsikalė sau į galvą, kad yra protingesni už kitus ir žino vienintelį teisingą valstybės kelią.

"Valstybininko" kelyje šiuo metu svarbiausi dalykai yra šie: nacionalinio investuotojo afera, teisingų partijų finansai (pildyti juodąsias kasas), neteisingų partijų finansai (atimti pinigus, uždrausti politinę reklamą), socdemų propagandos monopolio kūrimas (LRT "užsiaurinimas"). Visada programoje: amžinoji valstybininkų kova dėl "Dujotekanos" pelno maržos ir geležinkelių tranzito. Taip pat darbotvarkėje: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimas per R.Lopatos instituto lauko altorius demokratijai remti (su talpiomis aukų dėžutėmis) buvusiose sovietinėse respublikose.

Viešųjų ryšių dalyje: šluoti po kilimu VSD skandalo atmintį, neatsakytus klausimus apie grupės draugų užsižaidimą su specialiosiomis tarnybomis, rusų dujininkais ir Lietuvos vyriausybių vertimais bei skyrimais; labai griežtai šluoti po kilimu "valstybiškos" žiniasklaidos "informacinį rėmimą" per VSD skandalą.

Visa tai yra klausimai, dėl kurių prezidento nuomonės mes arba palaimingai negirdime, arba prezidentas mano, kad šie klausimai yra tokie niekingi, tad nėra verti prezidento nuomonės. Tačiau ir mažiau aktualiais klausimais prezidento mintys traukiasi kaip Šagrenės oda - ko verta naujausia prezidento "nuomonė", kad R.Žakaitienę pakeisiantis ministras "turi tęsti pradėtą darbą".

Iš kur prezidentas turės nuomonę, jei visiškai nebesikalba su savo komanda. Prezidentūroje beveik neliko patarėjų, kurie tyliai nesiskųstų, kad prezidentas jų "negirdi". Svarstant "Leo LT", prezidento komanda, įskaitant kai kuriuos pagrindinio ūkio patarėjo Ramūno Vilpišausko pavaldinius, buvo už veto, tačiau prezidentas šių patarimų negirdėjo. Užtat jis gavo "pirmos rankos" patarimus "Siemens" arenos VIP tribūnoje iš gerbiamų ponų Gedvydo Vainausko, Dariaus Nedzinsko ir Gedimino Kirkilo, ką tautai pranešė "Atgimimas". Todėl per "Leo Lt" pasirašymą R.Vilpišauskui buvo įdomiau slidinėti Alpėse.

Kol nominalūs patarėjai slidinėja, prezidentą valdo tie, kurie įtaigiai kužda į ausį: "Žiūrėk, agresyvioji mažuma abejoja tavo istoriniais nuopelnais Lietuvos užsienio politikoje; žiūrėk, jie rengia tau apkaltą dėl V.Uspaskicho pinigų, žiūrėk - jie knisasi po tavimi ir nori atimti tau ramybę." Ir logiška išvada: "Ramybę galime garantuoti tik mes."

Apmaudu, kad nominaliai vakarietišką prezidentą suvystė sovietinio mentaliteto vystyklais. Amerikietis V.Adamkus turėtų žinoti, kad valdžiai pataikaujantis žurnalistas yra anomalija, o kritikuojantis - norma. Tačiau jis nežinia kodėl įtikėjo, kad teisūs tik tie, kurie aukština jo genijų ir ant kurių galima kabinti ordinus; o kritikai yra priešai, siūbuojantys valstybės laivą.

Būdamas vakarietis jis turėtų žinoti, kad valdžios atvirumas yra norma, o uždarumas - ne, tačiau Lietuvoje tėvynėje prezidentas įprato mąstyti priešingai - visuomenė neturi teisės kontroliuoti VSD, tikrinti prezidento rinkimų finansų ir generolo V.Jakunino ordinų, visuomenė turi tik vieną pareigą - aklai gerbti valdžią.

Rokeris Andrius Mamontovas - vakarietiškesnis. Jis teigia: nepudruokit žmonėms smegenų, sakykit tiesą ir žmonės supras. Tačiau šitą gerą patarimą labai sunku išgirsti, kai smegenys užpudruotos pataikūnų choro, kuris aiškina, koks prezidentas nuostabus diplomatas ir kaip jam neverta gaišti laiko su ta beviltiška vidaus politika bei atsilikusia liaudimi, kuri tik ir taikosi balsuoti už R.Paksą.

Kęstutis Girnius pažymėjo, kad prezidentui derėtų nors kartais valdyti šalį. Deja, iš to valdymo liko tik psichoterapija, kai prezidentas sapnuoja istorinius nuopelnus tolimuose tarptautiniuose forumuose, o "valstybiška" žiniasklaida nesigėdija tuos sapnus tiražuoti.

Progresuojanti prezidento politinė anemija tampa rimta problema. Seime nesunku rasti karštų galvų, kurios galėtų inicijuoti apkaltą, pavyzdžiui, "grąžai" už R.Paksą. Tačiau prezidento apkalta yra beprasmė, nes nėra prasmės kaltinti tik ceremoninį prezidentą, kuris nebedalyvauja valstybės valdyme. Tuo tarpu tikrąjį kaltininką - prezidentą suvysčiusią ir ciniškai jo bejėgiškumu besinaudojančią kliką - iš balno išversti gali tik radikaliai priešingas rinkimų rezultatas.

Išmintingiausia būtų tyliai sulaukti antrosios Adamkaus kadencijos pabaigos atiduodant duoklę buvusiems prezidento nuopelnams, amžiui ir apskritai prezidentūros dekorui. Tačiau to pirmiausia neleis prezidento virveles tampantys lėlininkai. Jie yra labiausiai suinteresuoti kurstyti apkaltą, kad ir "paksistų" rankomis - tai puiki priemonė kontroliuoti prezidentą ir paskutinis klikos šansas gąsdinant stabilumo priešų baubais grįžti į valdžią pro užpakalines duris - kaip visada pro užpakalines duris.

alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"