TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tuščių statinių skambesys

2010 11 25 0:00

"Tų, kurių rankose "mass media", maldaujame: negailėkite popieriaus ir juostos! Rodykite tuos, kurie jau kedena žemės plotelius ar plotus, o ne laksto po piketus ar mitingus. Mums reikia dirbančių, o ne rėkiančių."

(Tėvas Stanislovas)

Seime buvo ypatinga diena - du gyvenimiškai svarbūs klausimai: alkoholio prekybos pailginimo laikas ir Lietuvos Respublikos Seimo "pasileidimo" nutarimas. Kelias valandas padiskutavę, kur geriau pirkti buteliuką - pas bobutę ar "Maximoje", penkiasdešimt keistuolių pasinešė paleisti Seimą. Kas jie? Manau, kad tai yra dauguma tų, kurie visai neseniai balsavo PRIEŠ Konstituciją, palikdami dirbti Seime Aleksandrą Sacharuką ir tuo patvirtindami, kad balsuoti už kitą - nėra jokia nuodėmė. Didesnė nuodėmė - išvažiuoti į egzotišką kraštą ir ten stebėti, kaip iš vienos intymios moters vietos išskrenda paukštukas...

Kokia tobula dviveidystė! Koks pigus populizmo siekimas! Juk jie puikiai žinojo, kuo baigsis jų komedija, bet Seimo darbo laiko švaistymas, drabstymasis kaltinimais ir kakais jau tapo neatsiejama šios kadencijos Seimo dalis. Veikėjai ir klykautojai - vis tie patys... Suprantu, kad tauta pavargo nuo rietenų, nuo skurdo, nuo beviltiškumo, bet ir mes jau pavargome vieni nuo kitų, nuo kurtumo ir aklumo, nuo priešpriešos, nuo savęs iškėlimo ir išgarbinimo, o kito - paniekinimo ir sutrynimo į populiarios antikultūros miltus.

"Respublikoje" pasirodęs interviu su garsiu ir labai talentingu kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu labai įtaigiai atspindi šiuo metu susidariusią situaciją Lietuvoje: "Esu įsitikinęs, kad ir krizė yra sąmoningas protingų žmonių kūrinys. Žmonės mąstė, dirbo, nemiegojo naktimis kurdami krizės mechanizmą, o baigę, paleido jį Europos link. Ir bokštų dvynukų žūtis yra kažkieno kūryba. Jau nebeturiu naivaus tikėjimo nelemtais atsitiktinumais, gyvenimo patirtis, pergyventi sovietiniai laikai nebeleidžia tikėti savaiminiais procesais - visa, kas vyksta, išties vyksta pagal gerai parengtą ir palengva įgyvendinamą planą..."

Kaip su tuo nesutikti?

Ar reikėtų valandų valandas ginčytis dėl alkoholio vartojimo, jeigu daugiau pinigų būtų skiriama jo (ne)vartojimo prevencijai? T. y. - kultūrai. Visokiai kultūrai. Visų pirma - menui. Tai yra pati tobuliausia ir paveikiausia priemonė išeiti iš tamsos į šviesą. Bendravimo kultūrai - pagarbai kito gyvenimui ir kito pajautai... Politinei kultūrai, kurios jau apskritai nebėra! Žiniasklaidos kultūrai, kuri pateisina seną patarlę, kad žmogų galima užmušti ir laikraščiu. Na, dabar dar daugiau priemonių yra - "Kakadu", "Dviračio žinios", "Burbulas", "Žiūrim, ką turim" ir taip toliau, ir panašiai... Dar - dvi Rūtos, Kristupas, iš kitos pusės - kalbančios politikų figūros, neseniai išsiritusios iš tikrai ne rožinių kokonų. Gal kai kurie iš žydrų... Kiti - iš papelkių spalvos. Tie patys veidai ir vardai visose komercinėse TV. Rasti analitinį, normalų, kultūringą straipsnį ar pažiūrėti garbingą diskusiją jau tampa beveik nepasiekiama prabanga.

Prekiaujame sąžine ir žmonių gyvenimais. Tau skauda? Užpilsime druskos ant tavo žaizdų, tai suteiks tiek palaimos padugnėms ir anoniminiams komentatoriams, kuriems pati priimtiniausia ir prakilniausia kultūra yra fekalinė. Žinau moterį, kuriai jos vaikų tėvas, išgama iš garsios šeimos, išterliojo veidą savo išmatomis. Ar galima labiau suniekinti ar pažeminti? Po to - įmanoma išprotėti, bet tada tas išmatų gamintojas apšauks, kad JI išprotėjo, dėl to ja negalima tikėti! Argi ne taip šiandien elgiamės vienas su kitu? Su savo Tėvyne, vienintele ir brangiausia, kuri išliūliavo mūsų protėvius, o vėliau - ir mus, tegu ir nelabai vykusius, bet turinčius rankas, kojas ir galvas, tik jas reikia naudoti gėrio dauginimui, o ne tepliojimuisi išmatomis. Ne visi galime išsiųsti savo vaikus ar vaikaičius į visokius londonus ar ženevas, ne visi vargstantieji išvažiuoja į airijas ar norvegijas, todėl Lietuvos ir kultūros statyba krenta ant joje likusiųjų pečių. Ant mūsų visų - girdinčių, matančių, užjaučiančių, nebijančių būti nacionalinėmis vertybėmis, nes tik tokios vertybės mums ir teliko - ŽMONĖS, kurie dar dirba, moka mokesčius, myli vieni kitus, gimdo vaikus ir moko juos gimtosios kalbos, ir moko mylėti Tėvynę, ir moko nevogti ir nekenkti artimam. Jie uždirba mums pensijas ir atlyginimus, jie lipdo Lietuvą it kadaise Mindaugas garsiajame Justino Marcinkevičiaus spektaklyje - iš molio gabalėlių, švento molio, šventomis rankomis...

Seimo nariai pirmadieniais priima gyventojus. Per 10 mano darbo metų dar nė vienas neatėjo pasigirti, kaip gerai gyvena.

Skundžiasi visais ir viskuo: geriančiu kaimynu, kvailu valdininku, plėšriu antstoliu, neteisingu teismo sprendimu ir t. t. Ateina pas Seimo narį tarsi pas kunigą arba visagalį, kuris lazdelės mostelėjimu arba telefono skambučiu išspręs visas jo problemas. Per tuos 10 metų paaiškėjo, kiek daug valdininkų nekenčia paprasto žmogaus, kaip sunku jiems pakelti užpakalį nuo kėdės, paguosti, apkabinti, parašyti raštą, padaryti paslaugą, t. y. - atlikti tarnautojo (tarno) pareigą Lietuvos piliečiui.

Gyvenimas prabėga labai greitai. Jo pabaigos prieslenkstyje iškyla daug akistatų - su sąžine, artimaisiais, valstybe... Ką matysime ataskaitų veidrodyje? Pilką, melo ir išdavysčių suraižytą veidą ar sklindančią šviesą ir šilumą, kuria Dievas mums leido apgaubti tą vietą, kurioje gimėme, gyvename, švytėjome ir švietėme?

"Garsiai skamba tik tuščios statinės.

Save gerbdami patirsime aistrą siekti didesnių vertybių. Pastebėsime, kaip daug dar mums trūksta. Didžiąją prasmę turi ne tik vidinis, bet ir išorinis garbingumas. Tvarkingumas, išoriškai pagarbi laikysena neleis mums skubėti, blaškytis, paviršutiniškai žvelgti į kitus.

Esame pašaukti aristokratiškumui. Tegul sieloje būna mandagu, švaru, ramu. Esame asmenybės, esame Viešpaties kūrinijos vainikas. Nenupiginkime savęs ir neleiskime to daryti kitiems. "

(Tėvas Stanislovas)

Dalia TEIŠERSKYTĖ

Seimo narė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"