TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tušti socialdemokratų žaidimai

2013 08 14 6:00

Dabartinė koalicinė Vyriausybė jau aštuonis mėnesius yra valdžioje, tačiau savo darbais kalnų nenuvertė. Galima sakyti, net kyla intriga, ar galų gale bus ko nors imtasi, ar visa kadencija bus pramiegota žiemos miegu.

Vasaros viduryje socialdemokratų elitas - ekspremjeras Gediminas Kirkilas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, ministras Vytenis Povilas Andriukaitis - surengė spaudos konferenciją ir iššovė kelis beviltiškus šūvius konservatorių link. Buvo panaudotas svarbiausias „koziris“ - vėl nuskambėjo jau įgrisusios kalbos apie tai, kaip siaubingai blogai konservatoriai tvarkėsi 2008 metais kilus finansų krizei. Socialdemokratai, matyt, prisiminė principą, kad geriausia gynyba yra puolimas. Jie turbūt jaučia gėdą dėl savo neveiklumo, jei nutarė gintis tokiu būdu, kai niekas dar rimtai nė nepuola. Jau išūžtos ausys nuolat kartojant, kad Lietuva nėra patyrusi baisesnės katastrofos už vadinamąją Andriaus Kubiliaus naktinę mokesčių reformą. Tačiau jei ši reforma iš tiesų buvo tokia pražūtinga, kodėl socialdemokratai, net sudarę kelias analitikų grupes ir ilgai diskutavę dėl mokesčių įstatymų pataisų, apsiribojo vos keliais kosmetiniais pakeitimais?

Socialdemokratų vadovų trumparegiškumas nuteikia niūriai. Nėra ką kalbėti apie viziją, savo programos įgyvendinimą, veiklą valstybės labui. Tai pakeičia tiesmukas mėginimas gauti politinių taškelių, primityviai kartojant kaltinimus oponentams. Sakykime, G.Kirkilas apkaltino konservatorius, kad šie neįvedė euro, ir pažymėjo, jog Lietuvai neprisijungimas prie euro zonos kasmet kainuoja apie pusę milijardo litų. Tokie kaltinimai keisti, nes dabar jau žinoma, kad socialdemokratų premjeras Algirdas Brazauskas blokavo euro įvedimą nuo 2007 metų pradžios. Taigi galima suskaičiuoti, kiek Lietuvai atsiėjo tuometės socialdemokratų Vyriausybės neryžtingumas, dviprasmiška politika. O kilus finansų krizei ir neišvengiamai padidėjus valstybės biudžeto deficitui viltys įsivesti eurą tapo nerealios. Dar liūdniau, kad socialdemokratų lyderiai nugrimzdo į sąmokslo teorijas, esą finansų krizę Lietuvoje sukėlė Skandinavijos bankai, ir labai keistu būdu - pasinaudodami juose dirbančių finansų analitikų viešais pareiškimais. Bet kodėl bankams turėtų būti naudinga krizė? Ir taip kalba ne politikos marginalai, o ekspremjeras, vieni labiausiai patyrusių Lietuvos politikų...

Regis, politikams, ilgesnį laiką praleidusiems Seime, kažkas atsitinka. Tai galima iliustruoti A.Syso pavyzdžiu. 2001 metais A.Sysas buvo pirmas politikas, garsiai pasipiktinęs tuo, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai nagrinėjo savo atlyginimų klausimą ir priėmė dėl to nutarimą. Tuomet Seimo narys tai įvardijo kaip akivaizdžią įstatymų spragą, leidžiančią painioti viešuosius ir privačius interesus, o KT sprendimą pavadino katastrofa. Tačiau A.Sysas taip pat buvo 2010-ųjų gegužės 19 dienos prašymo KT iniciatorius. Šiame prašyme, be kitų problemų, pateikiami ir klausimai dėl KT teisėjų atlyginimo.

Pastaraisiais metais A.Sysas ir jo kolegos itin pamėgo kreiptis į KT. Deja, Konstitucijoje įtvirtinta prasminga nuostata, jog grupė Seimo narių turi teisę kreiptis į KT, kad būtų patikrinta teisės aktų atitiktis Konstitucijai, gerokai išsigimė ir labiau primena tuščią politikavimą. V.P.Andriukaitis ir A.Sysas KT pateikė aštuonis smulkmeniškus klausimus dėl sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą reguliuojančių įstatymų. KT beveik visais atvejais atsakė, kad Konstitucija nebuvo pažeista, tačiau minėti Seimo nariai, cituodami bendro pobūdžio KT paaiškinimus, tai ištrimitavo kaip savo pergalę. Vis dėlto tai yra tikras pralaimėjimas, nes atskleidžia, kad ministras ir Seimo vicepirmininkas mato baubus bei pažeidimus ten, kur jų nė su žiburiu nerasi. Žodžiu, nesuvokia įstatymų esmės. Užuot įtikinę visuomenę ir koalicijos partnerius siūlomų reformų nauda, jie žaidžia primityvius politinius žaidimus.

Savo ruožtu KT, priimdamas sprendimą dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų algų ir konstatuodamas, kad finansų krizės metu atlyginimai jiems buvo sumažinti neteisėtai, dar kartą įsikišo į šalies finansų politiką. Galima ginčytis, ar KT tokią teisę suteikia Konstitucija, tačiau akivaizdu, jog neįmanoma nustatyti, ar krizės laikotarpiu atlyginimai buvo apkarpyti pagrįstai, nematant viso šalies finansų vaizdo. Juk finansavimas buvo sumažintas ne tik valstybės tarnautojams, bet ir, pavyzdžiui, vaikų socializacijai ar neįgaliesiems. Kadangi gatvės vaikai į KT nesikreipė, dabar valstybės tarnautojams praradimai per krizę bus kompensuojami jų sąskaita. Akivaizdu, kad kalbos, jog KT atkuria atlyginimų teisingumą ir proporcingumą, yra tuščios, juo labiau ydingas KT aiškinimas, esą algų mažinimas turi būti proporcingas ir daugiau, ir mažiau uždirbantiems darbuotojams, t. y. neturi būti pakeistos iki atlyginimų sumažinimo buvusios jų proporcijos. Šis teiginys tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įtvirtinantis teisingumą, o iš tikrųjų yra politizuotas ir slepia apgaulę. Gal būtų galima diskutuoti dėl jo prasmės, jei bendras darbo užmokesčio lygis būtų gana aukštas, tačiau dabar, kai gaunant mažiausią atlyginimą beveik neįmanoma užtikrinti pragyvenimo minimumo ir žmogiškojo orumo, reikalauti prisidengus Konstitucija mažinti algas tokia pat dalimi, kiek ir didelius atlyginimus, yra akivaizdus socialinio teisingumo pažeidimas. KT nurodo: jei krizės laikotarpiu norima šiek tiek apriboti geriausiai gyvenančiųjų gerovę, tuo pat metu būtina numauti paskutines kelnes ir nepasiturintiesiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"