TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tvarka Europos viduryje

2012 07 21 8:49

Kas labiausiai nekenčia sovietmečio ir veda tautą vadovaudamiesi tik šviesos ir tiesos idealais? Be abejo, dabar valdantys konservatoriai ir kiti užkietėję dešinieji, į savo eiles neįsileidę ne tik buvusių komunistų ir kitų nomenklatūrininkų, bet net ir sovietmečiu galiojusios tvarkos, tai yra sovietinio raugo, kvapo.

Ir ta nuostata, kad bet kuri virėja gali valdyti valstybę, kad bet kokios profesijos žmogui svarbus ne išsimokslinimas ir savo darbo išmanymas, o tinkama idėjinė kryptis, galėjo būti išrasta ne Vladimiro Iljičiaus, bet gal kokių dešiniųjų ideologų ir tik tam, kad viskas gerėtų.

Laikantis šios nuostatos Lietuvos energetikai gali vadovauti vadybininkai, krašto apsaugai - gydytojai, medicinai - inžinieriai, o vidaus reikalams - visi, kas tuo metu nevadovauja kitoms sritims. Ir tada užsieniečiai Lietuvą vadina sektinu pavyzdžiu, o čia, viduje, sėdintiesiems belieka telkti savanorių būrius, nes jei ne savanoriai, padaryti darbo po gero vadovavimo tuoj nebeliks kam.

O kaip kitaip? Štai prieš kelerius metus Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama matematiko-diskotekų vedėjo (dabar perimta prekybininko-socialinio darbo žinovo), sumanė, kad taupant lėšas arba, kaip gražiai sakoma, jas "efektyviau naudojant" mažose gyvenvietėse reikia atsisakyti profesionalių ugniagesių komandų, o gaisrų gesinimą patikėti savanoriams. Tai įteisinančiam įstatymo projektui šią savaitę pritarė visokias reformas neapsakomai mėgstanti Vyriausybė. Beje, Seimas, iki šiol bent teoriškai priimantis sprendimus, dar gerai jo nė nematė. O štai rajonų seniūnijose priešgaisrinės gelbėjimo komandos pradėtos likviduoti jau metų pradžioje. Kartu su žmonėmis, technika ir kitu paveldu, į kurį įdėta ne šimtas ir ne tūkstantis valstybės pinigų. Žinos gaisrininkai, kaip piketuoti po valdžios langais, ir plikomis sėdynėmis skųstis, ir ministrams iš lėkštės kepsnius vogti.

Gerai Suvalkijoje, ten Lietuvos aruodo ūkininkai, vedami įgimto taupumo, visokių pavyduolių kažin kodėl vadinamo šykštumu, nusprendė, kad geram daiktui, tai yra ugniagesių mašinai ir visiems derantiems atributams, prapulti tikrai neleis. O kai neleido, dar ir paremontavo, ir degalų pripylė, ir kelis savanorius subūrė, ir net gaisro gesinti nuvažiavo, kol stipriai aplikviduoti profesionalūs gaisrininkai iš kito rajono galo sugebėjo atrūkti.

Bet tai - Suvalkijoje, kur ūkiai nuo senų senovės stiprūs, daikto vertė žinoma ir savo turtu pasirūpinti įprasta, nes, kaip žinoma, kol sulauksi valdžios malonės, kelis cukrinių runkelių derlius nuimsi. Kitur, kaip teko girdėti, nuo neoficialiai oficialios ugniagesių reformos pradžios savanorių brigadų su išsaugota technika nesusibūrė. Ir jei paaiškėtų, kad ta technika, dalimis išrankiota, pagrioviais, pamiškėm vietoj baro kėdžių naudojama - taip pat labai nesistebėčiau. Ir kai mūsų reformatorių valdžia aiškina, jog kitose Europos šalyse savanorių gaisrininkų komandos labai stiprios, noriai dirbančios, o laisvalaikiu net pučiamųjų orkestrus steigiančios ir su jais Šv. Florijono, visų ugniagesių globėjo, dieną miestelėnus džiuginančios, net neabejoju, kad dar bent keletą dešimtmečių iš Lietuvos ugniagesių savanorių tik tas dūdų orkestras ir tegali išeiti. Šventėje sudalyvaus. Dūdas, jei gerai sudalyvaus, paskui šiek tiek papūs, o jei po šventės kur raudona pašvaistė įsiplieks, greičiau tik šoną pasikasys ir džiaugsis, kad ne jo tvartas dega.

Nes gražios idėjos yra viena, o ilgamečiai įpročiai nesikeičia. Ypač kai juos reformuoti bandoma teorinėmis kalbomis ir gražiais lozungais, nedarančiais gėdos pačiam Vladimirui Iljičiui, bet naudos duodančiais tiek pat, kiek kairėje nuo Lietuvos Didžiąja vadinama spalio revoliucija. Krūvas griuvėsių ir chaosą.

Toks pat chaosas darbus baigti efektingai skubančios valdžios nešamas į rajonų gyventojus aptarnaujančios greitosios pagalbos sistemą. Ji, reformuojama ketverius metus, dabar kelia pabaigtuvių vainiką: nuo rugpjūčio 1-osios Lietuvoje vietoj 58 smulkių greitosios pagalbos dispečerinių beliks 10 stambesnių punktų. Į iškvietimą mieste, vadovaujant iš tų punktų, bus atidundama per 15, kaimo vietovėse - per 25 minutes (jei nepasiklys nežinomo kaimo keliuose ir nenudardės į kitą rajono galą). Viena greitosios pagalbos brigada aptarnaus 16 tūkst. žmonių kaime ir 18 tūkstančių - mieste.

Matote, kaip sako reformatoriai, Lietuvoje gyventojų sumažėjo, o dispečerinių tarnybų pagal neemigravusiųjų skaičių liko labai daug. Tiesa, krašto teritorija nuo emigracijos nesusitraukė, bet tai jau smulkmenos. Be to, ir papildomų lėšų reformai įgyvendinti neskirta, vadinasi, "greitukių" stotys turės naudoti tiesioginei veiklai skirtus pinigus, kurie iki šiol atitekdavo pacientams, tačiau tai irgi smulkmena. O smulkmena todėl, kad ši valstybės lėšų taupymu grindžiama didžioji reforma, galinti kainuoti ne vieną gyvybę, realiai bus reikalinga tik tol, kol po daugiau kaip dešimtmečio pūškavimo pagaliau realiai pradės veikti Bendrasis pagalbos centras su plačiai išreklamuota, bet taip iki galo ir neįdiegta skambučio 112 paslauga.

Beje, šio numerio, kuriuo skambinantieji turėtų gauti koordinuotą ugniagesių, policininkų ir medikų pagalbą, infrastruktūrai kurti jau išleista daugiau kaip 76 mln. litų (tai pranešė Valstybės kontrolė), o reagavimo į pagalbos prašymus funkcija kol kas dorai ir neveikia. Kas žino, ar pastarojo meto reformos nėra forsuojamos būtent šiuo principu, nes, neatlikus realių darbų, nueinantiesiems nuo arenos belieka "optimizuoti" dar likusias lėšas.

Ir tada viskas išeina logiškai: lėšų nebėra, specialistų - tų pačių gaisrininkų, medikų, kaip, beje, ir policininkų - irgi nebėra, ir organizuojami po kaimus savanoriai. Kad gaisrus gesintų, tvarką prižiūrėtų ir gydytoją senu golfu iš užklimpusios "greitukės" parvežtų. Tvarka Europos viduryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"