TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tvarumas ne piniguose žiba

2015 04 16 6:00

Seimui pateiktos prezidentės Dalios Grybauskaitės įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paskatinti vaikų globą šeimose. 

Pataisų esmę galima būtų išdėlioti į tris krepšelius. Visų pirma, siūloma dvigubai didinti išmokas vaikus globojančioms šeimoms. Antra - paspartinti nuolatinės globos nustatymo ir įvaikinimo procesus, t. y. didinti etatinių darbuotojų skaičių savivaldybėse, kad privalomi kursai, kuriuos turi išklausyti globėjai, būtų rengiami nuolat. Trečia, prezidentė siūlo sutvarkyti įstatymus taip, kad teismuose įvaikinimo bylos būtų nagrinėjamos ne ilgiau kaip du mėnesius. Skaičiuojama, jog šiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 12 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Jei būčiau Seimo narys, balsuočiau už prezidentės teikiamas pataisas. Be jokios abejonės, nuo 1999 metų nedidintos išmokos yra juokingai mažos. Vis dėlto tiesos dėlei reikėtų pagalvoti, ar nebus tam tikros neteisybės, - daugiavaikės šeimos tokios paramos ir dėmesio nesulaukia, o senolių išmintis byloja, kad už pinigus meilės nenupirksi.

Dėl privalomų kursų rengimo tvarkos nėra ką ir pridurti. Teko klausytis istorijos, kaip Vilniuje gyvenanti trijų vaikų motina, nusprendusi įsivaikinti dar vieną, kelis mėnesius kasdien važinėjo į Švenčionis išklausyti tokių kursų. Sostinėje jų tiesiog nebuvo. Dėl darbais apkrautų teisėjų prioritetų sunku ginčytis.

Taigi prezidentė viską lyg ir gerai dėlioja. Deja, ne visuomet jos balsas pasiekia dangų. Tereikia prisiminti, kiek kritikos ir dėmesio sulaukė sostinės Žvėryno rajone įsikūrusi Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė, bet niekas čia nepasikeitė. Tą patį galima pasakyti ir apie Vaikų raidos centrą. Todėl, manau, ne prezidentė turėtų dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbus.

Penkiolika metų girdžiu apie globos įstaigų “reorganizavimą”, “restruktūrizavimą”, dabar sugalvotas naujas terminas - “tvarus perėjimas”, tačiau iš esmės niekas nesikeičia - globos namuose vaikų nemažėja. Skaičiuojama, kad jų yra apie 4000.

Jei prisiminsime, kokio dydžio yra emigracija, kiek sumažėjęs gimstamumas, turėsime liūdnai konstatuoti - beglobių vaikų gausėja. Padėtis dar labiau blogėja, nes globos namai, gavę veiklos licencijas (kurių taisyklės aiškios ir griežtos), negali priimti daugiau globotinių. Todėl per siūles jau ima braškėti vaikų krizių centrai.

Pasikalbėjus su globos namų darbuotojais aiškėja: kad ir kokia gera yra prezidentės iniciatyva, ji problemos neišspręs. Trumpai perpasakosiu vienos “globėjų kursus” baigusios moters norus įsivaikinti. Ji pageidavo ketverių metų mergaitės, šviesių plaukų, mėlynų akių ir mokančios deklamuoti eilėraščius, - kad nebūtų gėdos giminėms parodyti ir kaip savo dukrą pristatyti. Išgirdusi pasiūlymą paieškoti tokios mergaitės kituose globos namuose, esančiuose už 10 kilometrų, atšovė taip toli nekeliausianti. Gal šis pasakojimas tik išimtis, gal spalvos sutirštintos, bet panašių tendencijų esama.

Ne paslaptis, jog dauguma globos namų auklėtinių turi sveikatos sutrikimų, o ligonių lietuviai nenori priimti į šeimą. Labai retas atvejis, kad įvaikinami vyresni nei septynerių metų vaikai, todėl nemažėja istorijų, kai broliai ir seserys išskiriami, nes kuris nors jų yra vyresnis. Liūdna klausyti pasakojimų, kaip sunkiai savo vietą mokyklose randa tokių namų gyventojai. Patyčių tenka patirti ne tik iš bendraklasių, bet ir jų tėvų. Tarptautinė privati mokykla “VIMS - International Meridian School” pati pasiūlė priimti mokytis kelis globos namų auklėtinius. Deja, tai reta išimtis.

O užsieniečiai ir ligotus vaikus įsivaikina. Antai italų šeima nusprendė savo meilę skirti Dauno sindromu sergančiam vaikui. Užsieniečiai sutinka priglausti ir skirtingo amžiaus brolius - ne dėl to, kad jiems didesnės išmokos rūpėtų, o todėl, kad naujos patirties įgyja, kitaip bendruomenėje jaučiasi.

Pritariu prezidentės žingsniui, bet neabejoju: jei iš tų 12 mln. eurų bent tris skirtume Lietuvos visuomenei šviesti, pasiektume daugiau nei tik įstatymus keisdami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"