TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tyla nėra gera byla

2009 08 10 0:00

Lietuvos politikai yra nepakantūs. Jie pritaria konstruktyviai kritikai, tačiau, politikų nuomone, ji konstruktyvi būna tada, kai kritikuoja jie, o piktybinė, kai kritika taikoma jiems. Kritiškas žodis net laikomas kenkimu valstybei, nes esą griauna valdžios autoritetą, o pasitikėjimo netekusi valdžia negali veiksmingai dirbti. Politikams kliūva ir tie, kurie reiškia nepriimtiną ar nemalonią mintį.

Daug dėmesio sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės įspėjimas per inauguracijos kalbą. Esą "nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis. Tuščia kritika neišspręs nė vienos problemos".

Neabejotina, kad tuščia kritika, kuria pasižymi kai kurie deputatai, nepadeda spręsti problemų. Antra vertus, ji lieka be atgarsio, tad yra nepavojinga. Kai priekaištai svaresni, verta juos rimčiau panagrinėti, nes ex ante sunku nustatyti, ar jie klaidingi, ar tikslūs. Be to, Lietuvos valstybė nėra tokia trapi, kad kritika ją sugriautų.

Prieš kelias savaites Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad balsavimas prieš biudžeto karpymą reikštų tai, kad parlamentarai užsimerkia prieš tikrovę ir kenkia Lietuvai. K.Glaveckas neturėtų užsiiminėti kenkėjų paieškomis. Kovo mėnesį K.Glaveckui padarius užuominą, kad litas gali būti devalvuojamas - ne šiandien ar rytoj, bet gal ateityje, kai bus įvedamas euras, socdemai Seimui siūlė svarstyti nepasitikėjimą juo.

Premjeras Andrius Kubilius piktinosi, kad visi Seimo nariai nepalaikė biudžeto karpymo. "Žiūriu į jus ir galvoju, kur jūsų atsakomybė ir sąžinė? Lengviau susitarti su verslo atstovais, o ne Seimo nariais." Bet kaip turėtų elgtis deputatas, kuris nuoširdžiai nepritaria Vyriausybės planams? Buvo lengva susitarti su verslo atstovais, nes biudžeto pataisos jiems buvo gana palankios.

Pataisoms negalėtų pritarti ir tie, kuriems rūpi socialinis teisingumas, nes padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) jau ir taip regresinė Lietuvos mokesčių sistema tapo dar regresiškesnė, vargingiausiems Lietuvos gyventojams primesdama neproporcingai didelę mokesčių naštą.

Amerikoje dar tik pradedama mąstyti apie PVM įvedimą. Bet mokestis laikomas tokiu regresiniu, kad siūloma jo įvedimo atveju panaikinti pajamų mokestį mažiau pasiturintiems gyventojams.

D.Grybauskaitės, A.Kubiliaus ir K.Glavecko pastabos nublanksta prieš pernai metų socdemų inicijuotą parlamentinį tyrimą "Dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui". Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip užsienio jėgos, supraskite Rusija, "darė įtaką ar kitaip bandė paveikti" konservatorius ir kitas partijas, kurios priešinosi "Leo LT" įteisinančiam įstatymui. Per dieną net 37 deputatai pritarė nutarimo projektui, taip parodydami sovietinio mentaliteto gajumą. Lietuvoje beveik dėsninga, kad prasčiausias įstatymas bus uoliausiai ginamas, o pritrūkus argumentų oponentai bus kaltinami nacionalinių interesų nepaisymu, gal net išdavyste.

Jau prieš 150 metų J.S.Millis įtikimai aiškino, kodėl nereikėtų cenzūra ar kitomis priemonėmis slopinti skirtingų nuomonių. Slopinamos nuomonės, pvz., kad "Leo LT" kūrimas Lietuvai yra pragaištingas, gali būti teisingos. Net jei slopinama nuomonė ir klaidinga, ji gali turėti naudingų įžvalgų, kurias reikėtų įsidėmėti. O kai nuomonė visiškai klaidinga, jos viešas skelbimas ir gynimas priverčia teisingai mąstančiuosius dar kartą patikrinti savo įsitikinimų pagrįstumą.

Reikia skatinti kritiką ir skirtingas nuomonės. Ne tik dėl to, kad kuo daugiau idėjų, tuo didesnė tikimybė, jog bus rastas teisingas atsakymas. Psichologiniai tyrimai rodo, kad žmonės turi stiprų polinkį atsižvelgti į kitų nuomones ir prie jų prisitaikyti, net jeigu reikalaujama, kad paneigtų tai, ką jie akivaizdžiai mato. Per vieną tyrimą grupė žmonių turėjo nurodyti, kuri iš trijų tiesių yra to paties ilgio kaip ketvirtoji. Kai dalyviai buvo klausinėjami atskirai, visi atsakė teisingai. Bet kai pirmieji trys dalyviai, susitarę su tyrinėtoju, nurodė akivaizdžiai trumpesnę ar ilgesnę tiesę, didelis procentas likusiųjų pateikė tą patį klaidingą atsakymą.

Kodėl taip elgiamasi? Dažnai žmogus mano, kad jei daugelis kitų vieningai vertina reiškinį, tai veikiausiai jie neklysta. Kiti turbūt ką nors žino ar mato, ko jis pats nėra pastebėjęs ar patyręs. Kodėl turi manyti, kad esi neklystantis ar gudresnis? Žmogus suabejoja savo nuomone ir prisitaiko prie daugumos. Kitais atvejais žmogus gal ir mano, kad dauguma klysta, tačiau vis tiek prisitaiko nuogąstaudamas, kad bus palaikytas nevykėliu ar nemokša, jei pareikš savo tikrąją nuomonę.

Kuo sudėtingesnis klausimas, tuo didesnė tikimybė, kad potencialiai svarbi informacija bus nutylėta, ypač jei žmogus įsitikinęs, kad viršininkai ar kiti specialistai už jį geriau nusimano, arba būgštauja, kad pasipriešinęs bendrai nuomonei jis nukentės. Tokiomis aplinkybėmis gerokai sumažėja tikimybė, kad bus rastas teisingas sprendimas.

Nuo pat pirmųjų savo valdymo dienų Vyriausybė atkakliai aiškina, kad nėra jokių alternatyvų jos ūkio programai, ir kartais duoda suprasti, kad nepritarimas yra beveik kenkimas. Politikai ir žurnalistai nebus įbauginti. Kalbėjimas bei nuomonės reiškimas yra jų profesija ir pašaukimas.

Valstybės tarnautojų padėtis yra kitokia. Juos veikia ne tik minėtas įgimtas polinkis prisitaikyti, bet ir kolegų dažnai daromas nesąmoningas spaudimas, lojalumo jausmas, savisaugos instinktas. Nežinau, kokios diskusijos vyksta Finansų ministerijoje, bet abejoju, kad raginama permąstyti biudžeto karpymo politiką, radikaliau pakeisti mokesčių sistemą, imtis ypatingesnių ūkio skatinimo priemonių. Tad Vyriausybė laikysis nustatyto kurso, nors jis ir ne pats geriausias.

Suprantu, jog premjeras viešai negali sakyti, kad jis nežino, ar Vyriausybės politika yra teisinga, juolab kad dar turi įtikinti savo koalicijos partnerius ją palaikyti. Privačiai jis ir kiti ministrai turėtų skatinti savo specialistus ieškoti ir siūlyti alternatyvų dabartinei politikai. Jų tikrai yra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"