TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tyruose šaukiantis balsas

2012 04 02 6:01

Prieš išvykdama į Kiniją krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad nepakitus dabartiniam gynybos finansavimui po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo klausimą. Nors kariuomenė jau dabar per maža, veikiausiai reikės mažinti kareivių skaičių, nes 60 proc. biudžeto skiriant personalui išlaikyti nelieka lėšų pratyboms rengti ir kariams treniruoti.

Ginkluotųjų pajėgų finansavimas yra opus klausimas. Išskyrus Liuksemburgą, nė viena NATO valstybė taip menkai nefinansuoja krašto apsaugos. Net į gynybos finansavimą įtraukus dalį lėšų, skiriamų Viešojo saugumo tarnybai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, šiemet Lietuva gynybai išleis 0,95-0,97 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai perpus mažiau negu tikimasi iš NATO narių.

Įsipareigojimas siekti 2 proc. BVP finansavimo krašto apsaugai yra nuolat minimas NATO dokumentuose, pavyzdžiui, pernai kovo mėnesį NATO gynybos ministrų patvirtintose Politinėse gairėse. Nors Lietuvos kaimynai gerokai mažiau nuogąstauja dėl Rusijos keliamų grėsmių, Estija, Latvija ir Lenkija dosniau finansuoja šalies gynybą. Lenkija ir Estija skiria apie 1,8 proc. BVP.

Lietuvos abejingumas savo NATO įsipareigojimams nėra naujas reiškinys. Net ūkiui klestint Lietuva neproporcingai mažai lėšų skyrė gynybai. 2003 metais, Lietuvai dar siekiant NATO narystės, Krašto apsaugos ministerijos asignavimai tesiekė 1,48 proc. BVP, o 2006-aisiais jie smuko iki 1,18 procento.

R.Juknevičienė teigia, kad reikia platesnio politinio susitarimo, kuris nustatytų, kokio dydžio kariuomenę Lietuva gali išlaikyti. Raginimas nėra naujas. Ministrė kalbėjo panašiai sausio mėnesį Vilniuje viešint NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui. "Svarbiausia turėti politinę valią ir kad susitartų politinės jėgos, kad visiems būtų aišku, jog tai yra iššūkis. (...) Visi supranta, kad yra nelengva, bet turi būti aiški politinė valia."

Pernai rudenį premjeras Andrius Kubilius sakė, kad rengiamas partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo. Bet nematyti nei partijų susitarimo, nei didesnės pinigų sumos.

Pernai spalį prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškino, kad NATO sutarimas gynybai skirti bent 2 proc. BVP esąs neformalus, o "kai taisyklės nerašytos, reiškia jų nėra".

A.F.Rasmusseno vizito metu prezidentė kalbėjo taktiškiau, pabrėždama, kad krašto karinis saugumas išlieka prioritetine sritimi. Pasak prezidentės, karinių pajėgų stiprinimas Kaliningrado srityje skatins Lietuvą toliau aktyviai dalyvauti kuriant NATO strategijas. Santarvė, be abejo, džiaugiasi, kad geriausi Lietuvos strategai pasiryžę bendradarbiauti, kuriant gynybos ir kitus planus. Bet NATO ne mažiau džiugintų sąžiningas finansinių įsipareigojimų vykdymas. Prezidentė neprabilo dėl šio reikalo.

Iki Seimo rinkimų nebus jokio politinio susitarimo dėl padidinto gynybos finansavimo. Atsakomybė tenka valdančiajai koalicijai. Nors konservatorių partija vaizduojasi uoliausia Lietuvos saugumo gynėja, pabrėžia Rusijos keliamus pavojus, o prieš penkerius metus net paskelbė Rusijos sulaikymo strategiją, savo valdžios metais ji proporcingai mažino, o ne didino krašto apsaugos finansavimą.

Pagrindinės grėsmės nėra karinės. Niekas nemano, kad Rusija rengiasi antpuoliui. Bet krašto apsaugos sistemos silpninimas skatins Maskvą manyti, kad Lietuva pro pirštus žiūri ir į kitus iššūkius. Jei konservatoriai neturi nei valios, nei ryžto rūpintis ginkluotųjų pajėgų kokybe, Rusija turi pagrindo manyti, kad naujoji Vyriausybė, kurią veikiausiai sudarys dabartinės opozicinės partijos, bus panašiai pasyvi. Tegul Lietuvos strategai sprendžia, ar tai tinkamas signalas Kremliui.

Kol kas Lietuvai balų laimi uolus jos dalyvavimas NATO misijoje Afganistane. Tačiau misija baigsis po dvejų metų. Po to Lietuva negalės nuslėpti to, kad ji yra saugumo naudotoja, o ne jo kūrėja, ir tikisi, jog kitos šalys rūpinsis jos saugumu ir neš tą finansinę naštą, kurios ji pati vengia.

Nėra abejonės, kad ūkio sąlygos yra nepalankios, trūksta pinigų daugeliui ūkio sričių, pensijos mažos, o gyvenimas sunkus. Bet ūkio padėtis ne mažiau sudėtinga Estijoje ir Latvijoje, pastaraisiais metais ir Vakarų Europos valstybėse. Tačiau beveik visos NATO narės sąžiningiau vykdo savo įsipareigojimus, nes supranta, kad veiksminga NATO gina jų gyvybinius, o ne iš svetur primestus interesus.

Lietuva yra reiklus kraštas. Ji prašo pratęsti NATO oro policijos Šiauliuose misiją ir ją paversti nuolatine. Ji reikalauja, kad NATO kuriamos ir valdomos NATO priešraketinės gynybos sistemos gintų Lietuvą, kad būtų parengti Baltijos šalių gynybos planai. Turime teisę to reikalauti. Tačiau neturėtume pamiršti, kad reikia ir duoti, ne tik imti.

Baigiasi NATO katino dienos. Vakarų Europos šalys, net tos, kurios savo finansinius įsipareigojimus vykdo uoliau negu Lietuva, nepakankamai lėšų skiria gynybai, kad užtikrintų deramą aljanso karinį pajėgumą.

Pernai vasarą po 11 savaičių NATO narės pritrūko šaudmenų tęsti karines operacijas prieš silpnai ginkluotą Libijos režimą, daugelio užduočių negalėjo įgyvendinti be JAV paramos. Amerika sunkiai atsigauna po ūkio nuosmukio, kol kas neturi realių planų milžiniškam biudžeto deficitui sutramdyti. Vašingtono dėmesys vis labiau krypsta į Ramųjį vandenyną ir ūkio gigantą Kiniją, kasmet bent dešimtadaliu didinančią savo karines išlaidas.

Ilgainiui Amerika griežčiau pareikalaus, kad kiti NATO nariai deramai prisidėtų prie santarvės finansavimo ir karinio pajėgumo užtikrinimo. Jei Europos valstybės, taigi ir Lietuva, nutars, kad santarvė joms tebėra gyvybiškai svarbi, nebebus galima tenkintis įsipareigojimais dalyvauti kuriant strategijas.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"