Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

UKIPiškos pamokos Lietuvai

 
2017 06 24 6:00

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad apie šio mėnesio pradžioje vykusius rinkimus Jungtinėje Karalystėje (JK) jau pasakyta viskas – žinome apie premjerės Theresos May laimėtus rinkimus ir pralaimėtą kampaniją, Didžiosios Britanijos jaunimo meilę komunistui Jeremy Corbynui, mažumos vyriausybės darbą ir jo įtaką „Brexit“ deryboms. Tačiau beveik visose diskusijose buvo pamiršta bene didžiausia rinkimų pralaimėtoja. Tai – Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija, geriau žinoma kaip UKIP.

UKIP neteko vienintelės iki šiol turėtos vietos JK parlamente. Galima pamanyti, kad šis nuostolis tėra simbolinis, nes turėdamas vieną parlamentarą didelės politikos Bendruomenių Rūmuose nepadarysi. Tačiau pralaimėjimo mastas labiau išryškėja pasižiūrėjus į rinkėjų skaičius. UKIP rinkėjų skaičius sumažėjo nuo 3 881 099 2015 metais (tada tai sudarė 12,6 proc. visų rinkėjų) iki viso labo 594 068 2017 metais (1,8 proc.).

Taigi, UKIP neteko daugiau kaip 3 mln. rinkėjų. Prie to dar reikia pridėti totalų UKIP sutriuškinimą gegužę vykusiuose JK savivaldos rinkimuose, kuriuose partija neteko beveik visų anksčiau iškovotų mandatų.

Kodėl per tokį trumpą laiką išgaravo JK rinkėjų meilė UKIP?

Dėl to, kad tai yra vieno klausimo – JK išstojimo iš Europos Sąjungos – partija. Kadangi praeitų metų „Brexit“ referendumas šį klausimą išsprendė, partija tapo tiesiog nebereikalinga. UKIP po referendumo bandė reformuotis ir sukurti naują savo veidą: perėjo prie antiislamiškos retorikos ir žadėjo uždaryti islamiškas mokyklas, uždrausti islamiškus šariato teismus ir gerokai apriboti migraciją. Kaip matyti, rinkėjų ši kampanija neįtikino, o vesti derybas dėl „Brexit“ jie leido kur kas patikimesnei šiuo klausimu Konservatorių partijai.

Čia reikia prisiminti, kad Lietuvoje irgi egzistuoja vieno klausimo partijos. Bene pati garsiausia ir šiuo metu galingiausia iš jų yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija– Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jos klausimas – Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisės. UKIP istorija pamoko, kad išsprendus Lietuvos lenkų klausimą galima tikėtis, jog LLRA-KŠS populiarumas ne išaugs, kaip bando įteigti „nuolaidų“ Lietuvos lenkams priešininkai, bet smuks.

Pirma, LLRA-KŠS stengiasi krautis kapitalą tiek iš Lietuvos lenkų problemų sprendimo, tiek iš jų nesprendimo. Pirmu atveju teigiama, kad tai pavyko pasiekti LLRA-KŠS dėka. Antru – lenkus puola lietuviai, ir tik LLRA-KŠS gali juos apginti.

Klausimas, iš ko LLRA-KŠS gauna daugiau naudos: ar iš konfrontacijos su lietuviais, ar iš Lietuvos lenkų problemų sprendimo? Anot politologo, monografijos apie LLRA-KŠS autoriaus dr. Paweło Sobiko (Paweł Sobik, Akcja Wyborcza Polaków na Litwie w systemie politycznym Republiki Litewskiej, Wrocław: Kolegium Europy Wschodnien im. Jana Nowaka-Jeziorańskiego, 2017), LLRA-KŠS labiau apsimoka konfrontacija. Jis teigia, kad LLRA-KŠS kilimas prasidėjo po 2002 metų savivaldos rinkimų, kai lietuviškos partijos nustojo domėtis Lietuvos lenkais, nebandė pritraukti jų balsų ir taip sukūrė nišą LLRA-KŠS plėsti savo elektoratą.

Antra, Lietuvos lenkai balsuoja už LLRA-KŠS būtent dėl tautinių mažumų klausimo, ypač dėl švietimo. Reikia pastebėti, kad palaikymas LLRA-KŠS išaugo būtent tada, kai Lietuvos lenkai pajuto grėsmę jų kultūrai ir tapatybei.

Geriausi to pavyzdžiai yra 2010-ųjų lietuvių kalbos egzamino reforma ir tais pačiais metais atmestas originalių asmenvardžių įstatymas. Dėl to išaugo LLRA-KŠS populiarumas ir leido jai 2012 metais pirmą kartą sukurti frakciją Seime.

LLRA-KŠS ateitis priklauso nuo lietuviškų partijų. Jei jos imsis lenkiškų klausimų, juos išspręs, galės tikėtis perimti lenkišką elektoratą Vilniuje.

Trečia, išsprendus lenkų klausimą, sumanyti ką nors nauja nebūtų taip lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Sutvarkius dabartinius „LLRA reikalavimus“, būtų beveik visiškai įgyvendinta Lietuvos lenkų kultūrinė autonomija. Tokioje situacijoje sugalvoti „naujų reikalavimų“, kurie galėtų dar labiau pagerinti tautinių mažumų padėtį, būtų nelengva, ir net „išradus“ naujas idėjas vargu ar tai būtų pakankama suvilioti Lietuvos lenkų rinkėjus. Reikalavimai, kurių tikslas – teritorinė autonomija, susilauktų griežto Varšuvos pasmerkimo, todėl mažai tikėtina, kad jie būtų įtraukti į partijos programą.

Tai, beje, puikiai supranta ir LLRA-KŠS. Partija iš tiesų jau pradėjo kurti „naujus reikalavimus.“ Tik čia kalbama ne apie dar didesnes „privilegijas“ tautinėms mažumoms ar teritorinę autonomiją, o apie visišką abortų draudimą, privalomą religijos mokymą, 120 eurų vaikui, nepritarimą naujam Darbo kodeksui. LLRA-KŠS bando bent iš dalies pateikti save ne tik kaip tautinių mažumų, bet ir labai griežto socialinio konservatizmo partiją, kad galėtų pritraukti ne tik lenkų, bet kitų tautinių mažumų ar net lietuvių rinkėjų. Būtent dėl to prie LLRA partijos pavadinime atsirado KŠS. Jei tikėsime Vilniaus krašte sklandančiais gandais, dabartinis pavadinimas LLRA-KŠS gali sutrumpėti tiesiog iki KŠS. Tai rodo, kad LLRA-KŠS nemato didelės perspektyvos ateityje egzistuoti vien tautinių mažumų tematikos pagrindu.

Taigi, galima kelti prielaidą, kad LLRA-KŠS yra UKIP atitikmuo Lietuvoje. Vieno klausimo partija, kuri laikosi jo nesprendimo pagrindu. Tik LLRA-KŠS, skirtingai nei UKIP, visiškai neišnyks. Dar bent 20–30 metų dėl vadinamojo etninio balsavimo partija laimės rinkimus Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, gaus nemažai balsų Trakų, Švenčionių rajonuose ir galės tikėtis vienmandatėse apygardose laimėti 1–2 vietas Seime. Lieka klausimas, ar LLRA-KŠS galėtų tikėtis daugiau. Kaip birželio 1 dieną Lenkų diskusijų klube kalbėjo P. Sobikas, LLRA-KŠS ateitis priklauso nuo lietuviškų partijų. Jei jos imsis lenkiškų klausimų, juos išspręs, galės tikėtis perimti lenkišką elektoratą Vilniuje ir paversti LLRA-KŠS regionine, nacionaliniu mastu marginalia partija. Kitu atveju teks toliau per kiekvienus rinkimus stebėtis Lietuvos lenkų palaikymu „tomaševskininkams“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"