TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ukraina apšaudomoj kryžkelėj

2013 09 30 6:00

Artėja spalis, o po jo - lapkritis, kai bus sprendžiama Ukrainos ateitis. Ši buvo kryžkelėje jau prieš 650 metų, kai Lietuvos jėga ir Algirdo Gediminaičio kardas prie Mėlynųjų Vandenų lėmė, kad Ukraina liktų Europos pusėje - LDK, o ne Aukso ordos, sudėtyje. Dar kiek vėliau Kęstučio sūnus padarė Lucką pietine LDK sostine. Ketino ten karūnuotis, o ano meto šiaurinė sostinė Vilnius nūnai vėl laukia įvykių, lemtingai svarbių ne vien Ukrainai.

Viršūnių susitikime lapkritį kas nors laimės, tad kas nors, jei taip nusiteikęs vertinti, pralaimės. Gali atsitikti, kad Ukraina pralaimės Europą, o Europa pralaimės Ukrainą; tąsyk laimės atžagareiviška Eurazijos idėja. Naujoji Orda, jei norite. Ir Ukrainos, ir ES vadovų politinė atsakomybė, net istorinė atsakomybė, darosi itin didelė. Atrodo, kad tai jau suvokia abi pusės.

Aptilo ankstesni neva europietiški išvedžiojimai, atseit negalima sudaryti iliuzijų ir teikti vilčių, kad suartėjimas - tai jau ir būsimos narystės Europos Sąjungoje pažadas. Už to slėpdavosi mintis, kad nereikia skatinti nė suartėjimo, jeigu toliau kas nors mato kandidatūrą ir narystę, kaip tai veriasi Vakarų Balkanams. Dabar niekas taip nebesigąsdina: reikia žengti žingsnį, jei Ukraina jį žengia, o kaip ten bus toliau - paaiškės vėliau.

Itin svarbu, kad pati Ukraina atrodo apsisprendusi. Iš savo patirties galėjome jiems aiškinti, kad sėkmė ateis tik tuo atveju, jeigu ir valdanti jėga, ir opozicija sieks valstybės tikslo, o nesiardys dėl to, kuris asmuo pasirašo dokumentą, paskui giriasi ir panašiai. Tegul sau giriasi, jei darbas padarytas. O jis dabar konkrečiai daromas vykdant ES nurodytas, t. y. pageidaujamų europinių reformų, užduotis. Venecijos komisija, konsultuojanti ir prižiūrinti Ukrainos teisines reformas, praneša, kad pastarieji konstituciniai ir įstatyminiai Aukščiausiosios Rados sprendimai esą rimti ir nuoseklūs - Ukraina už Europos kryptį. Galų gale reikiamai keičiama posovietinė prokuratūros ir teismų sistema, ateina naujas, tinkamesnis, rinkimų įstatymas. Atrodytų, belieka vienas skaudulys - tai nuteistosios už Ukrainai nuostolingą sutartį su Rusija ekspremjerės Julijos Tymošenko padėtis.

Aišku, Vladimiro Putino Rusija dar gali iškrėsti įvairių dalykų. Jau kurį laiką pasistengė bausti Ukrainą ekonominiais būdais (sienų blokada Ukrainos prekėms, priekabės dėl kokybės, kad ir atsisakymas šokolado - Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė: aš pirksiu jo daugiau), o ateityje, jei Ukraina pasirašys sutartį su ES tartum pereidama į priešų stovyklą, graso ir visiška katastrofa. Kaip čia neprisiminsi 1990-ųjų pabaigos, kai pranešėme esą apsisprendę atsisakyti paskutinio metinio finansų ryšio su SSRS biudžetu ir visai pereiti nuo paraiškų bei tiekimo prie prekybinių santykių. Tada iš Kremliaus išgirdome: jei taip, šią žiemą išpjausite visus savo galvijus! Dėl tokių grasymų net Margareth Thatcher, dar neseniai rėmusi Michailą Gorbačiovą, nusistebėjo sovietų proto stoka.

Kai kas panašiai komentuoja dabartinę Rusijos šantažų ir sankcijų politiką, nuo kurios, beje, nukenčia ir "negera" Lietuva, o Ukrainai tai tiesiog padeda apsispręsti. Išties švinta, kur link patraukliau eiti: ar ten, kur žmonės kalbasi, ar kur meška riaumoja.

Europos Sąjunga irgi jau labiau praregėjusi, mažiau besibaidanti ano riaumojimo: jei stipriau smaugsite Ukrainą, mes jai sparčiau ir daugiau padėsime, nedelsdami atversime savo rinkas! Tad Rusijai, tikriausiai, teks pripažinti "blogą ir katastrofišką" Ukrainos pasirinkimą Europos, ne Eurazijos, kryptimi, kad tik Maskvoje kas nors nenutartų griebtis "visų priemonių", įskaitant ardomąsias ir karines. Šachmatų lenta margai languota ir labai didelė, o kontora dirba. Dar liko pora mėnesių, artėja ceitnotas.

Tad ar sukliudys šiam istoriniam Europos masto virsmui ekspremjerės J.Tymošenko likimas? Atrodo, kad tai paskutinė Kremliaus korta kartu su kai kurių ES politikų kategorišku reikalavimu: arba paleidžiat Juliją, arba...

Ukrainos prezidentas sako, kad jie dar neturį atsakymo patys sau. Malonę noriai suteiktų, jeigu ji paprašytų. Kiti sako, kad toks nuteistosios ir sergančiosios prašymas, kartu pripažįstant kaltę (nors dėl nešvaraus sandorio kaltas turėtų būti ir partneris V.Putinas), pabaigtų jos politinę karjerą be perspektyvų kada nors tęsti rinkimų kovas, pirmiausia - prieš tą patį Viktorą Janukovyčių.

Ryškėja mazgelis, kur visi gero linkintys ir Ukrainai, ir Julijai stumia moterį ant aštrios briaunos. Ar tau svarbiau pačios politinė ateitis, ar Ukrainos gerovė?

Antruoju atveju turbūt pakaktų susitarti iš principo ir įteikti malonės prašymą. Jame galėtų rastis įvairių lankstumų ir apgalvotų kreipimosi formų išvengiant didesnio pažeminimo. Kartais kreipiasi šeimos nariai. Teatsiduria ji laisvėje. Bet apskritai situacija neeilinė, daugiaplanė.

Štai kur nelauktai matome gana didelę politinę ir žmogaus likimo dramą. Ateityje galbūt filmą arba romaną, daug filmų ir galimų romanų...

O kol kas - Ukrainos kryžkelė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"