TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ukraina – ne Lietuva

2014 02 05 6:00

Praeitą savaitę lankydamasis Ukrainoje konservatorių vadovas Andrius Kubilius palygino padėtį Kijeve su demonstracijomis Lietuvoje siekiant nepriklausomybės, taip pat su Sausio 13-osios įvykiais. Anot A.Kubiliaus, “į mūsų laisvę, į mūsų ateitį buvo nukreipti tankai, mes netekome 14 Lietuvos piliečių, bet apgynėme teisę į savo ateitį. Jūs darote tą patį". Esama panašumų tarp dabartinės padėties Ukrainoje ir Lietuvos kovos dėl nepriklausomybės, bet yra ir skirtumų, kurie nustelbia panašumus.

Lietuva buvo okupuota, kai paskelbė atkurianti nepriklausomybę. Ukraina yra visuotinai pripažinta suvereni šalis su visomis nepriklausomos valstybės teisėmis. Joje nėra Rusijos karinių dalinių.

Lietuva nebebuvo viena, bet ji buvo izoliuota, niekas negalėjo atvykti be Maskvos leidimo. Vakarams labiau rūpėjo Michailo Gorbačiovo išlikimas valdžioje negu Baltijos šalių nepriklausomybė, tad Lietuvai nuolat buvo nurodoma elgtis itin atsargiai, pasikliauti "žingsnis po žingsnio" politika. Tuometis JAV prezidentas George'as Bushas 1991 metų rugpjūčio 1 dieną, likus mažiau nei mėnesiui iki perversmo Maskvoje, Kijeve įspėjo, kad amerikiečiai nepalaikys tų, kurie siekia nepriklausomybės, kad galėtų pakeisti tolimą tironiją vietos despotizmu, ar skatina savižudišką nacionalizmą, pagrįstą etnine neapykanta. Kalba buvo laikoma paramos M.Gorbačiovui ženklu.

Šiomis dienomis į Kijevą beveik kasdien netrukdomi atvyksta atsakingi Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų šalių atstovai, jie atvirai remia demonstrantus ir jų siekius. Miuncheno konferencijoje JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad "tiek JAV, tiek ES yra kartu su Ukrainos žmonėmis". Tokio atviro palaikymo Lietuva niekada nebuvo sulaukusi.

Sąjūdžio kūrimosi metais Lietuvą valdė Maskvos primesta Lietuvos komunistų partija, o pati Sovietų Sąjunga buvo diktatūra, kurioje visus lemiamus sprendimus priimdavo visagalė kompartija. Dabartinė Ukraina yra demokratija, o Viktoras Janukovyčius - teisėtai išrinktas šalies prezidentas. Ukraina nėra tobula demokratija, V.Janukovyčius, ko gero, yra demokratas iš bėdos. Nors prezidento ir parlamento rinkimai nebuvo patys skaidriausi ir neapsieita be klastočių, iš esmės rezultatai atspindėjo rinkėjų valią. Ukrainos žmonės nusigręžė nuo save diskreditavusių Oranžinės revoliucijos vėliavnešių Julijos Tymošenko ir Viktoro Juščenkos.

Lietuvoje revoliucija buvo taiki, smurto griebėsi tik sovietų valdžia. Net per vadinamąjį bananų balių, kai milicija ir specialieji vidaus kariuomenės daliniai išvaikė protestuotojus, demonstrantai santūriai reagavo į smurtą, svaidė tik akmenis ir butelius. Tą vakarą jau buvo ramu. Susirėmimai Maidane yra nuožmesni, pralieta daugiau kraujo, kai kurie demonstrantai griebėsi Molotovo kokteilių ir beisbolo lazdų.

Sąjūdis nepažeidinėjo įstatymų, o Kijeve okupuotas ne vienas valdžios ir savivaldybės pastatas, demonstrantai atsisako juos palikti. Kai kuriuose kituose miestuose valdžios oponentai taip pat okupavo pastatus.

Verta paminėti dar vieną skirtumą. Nors Lietuvos laisvės lyga veikė nepriklausomai, išlaisvinimo judėjimui vadovavo Sąjūdis, jo nurodymams pakluso visi. Nebuvo radikalių grupuočių, kurios jaustųsi laisvos elgtis kaip nori ar siektų eskaluoti konfliktą. Kijeve reiškiasi įvairios grupės, ir nežinia, ar jos gerbtų valdžios ir pagrindinių opozicijos partijų susitarimą.

Taigi, Lietuvos ir Ukrainos padėtis gerokai skiriasi. Vakarai nedviprasmiškai remia demonstrantus, nors jie protestuoja prieš teisėtai išrinktą valdžią ir yra pasiryžę nepaisyti įstatymų. Nesunku suprasti priežastis, sukėlusias šiuos veiksmus. Jeigu opozicija itin pedantiškai laikytųsi įstatymų, policijos prašymu paliktų Maidaną arba tenkintųsi pasyvia laikysena, valdžia veikiausiai visiškai nepaisytų opozicijos reikalavimų ir ramiai lauktų, kol protestai išsikvėps ir demonstrantai grįš namo. Tai gal būtų atsitikę, jei Ukrainos parlamentas nebūtų priėmęs drakoniško susirinkimų teisę ribojančio įstatymo. Piktavališkas parlamento žingsnis atgaivino protestus.

Taktiniu požiūriu kartais naudinga pažeidinėti įstatymus, net griebtis smurto, nes tai vienintelis būdas leisti valdžiai suprasti, kad dabartinė padėtis yra nepriimtina, su ja nebus taikstomasi ir kad valdžia negali elgtis taip, kaip iki šiol elgėsi. Žydų organizacijos “Irgun” ir “Stern Gang” rengė teroristinius išpuolius prieš britų taikinius Palestinoje. Nelseno Mandelos vadovaujamas Afrikos nacionalinis kongresas kurį laiką vykdė teroristinius išpuolius prieš Pietų Afrikos Respublikos valdžią ir jos rėmėjus, bet po kiek laiko juos nutraukė. Pastatų okupavimus, agresyvesnis priešinimasis policijos pajėgoms, padėties eskalavimas, be abejo, paskatino V.Janukovyčių daryti nuolaidų arba bent stengtis sukurti susitarimo siekimo regimybę.

Susitarti nebus lengva. Opozicija nepasitiki V.Janukovyčiumi ir mano, kad jis stengiasi apgauti ją ir neketina įgyvendinti savo pažadų. Tai, kad reikalai svyra į opozicijos pusę ir kad ji yra tapusi Vakarų numylėtine, skatins opoziciją daugiau reikalauti ir laukti didesnių valdžios nuolaidų. Bet opozicija turėtų pradėti rimtas derybas, nekelti nerealių sąlygų, pavyzdžiui, kad V.Janukovyčius atsistatydintų, arba nepriimtinų sąlygų, pavyzdžiui, kad Konstitucinis Teismas keistų savo sprendimus. Kad ir ką galvotum apie V.Janukovyčių, jis yra demokratiškai išrinktas prezidentas. Jo nuvertimas sudarytų pavojingą precedentą, nes jei dabar "geručiai" verčia "blogutį", kitą kartą gali būti priešingai. Be to, sausio pabaigoje atliktos naujos gyventojų apklausos rodo, kad prezidento rinkimuose penktadalis ukrainiečių palaikytų V.Janukovyčių - daugiau negu bet kurį kitą kandidatą.

Kol kas Rytų Ukrainoje ramu. Bet Kijevo pavyzdys neliks nepastebėtas būtent dėl to, kad galima išsikovoti nuolaidų netradiciniais būdais. Neabejoju, kad Ukraina sulauks ūkio krizės, galbūt net recesijos. Neaišku, kaip reaguos darbininkai, jei bus atleidžiami ar jų gamyklos uždaromos. Pagunda išeiti į gatves bus didelė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"